Kur raktas į „sėkmę“?
Susidūrę su didžiausia Europoje protų nutekėjimo banga tautai nuraminti ir strateginių įžvalgų stokai pateisinti jie iš pradžių pirštu rodė į atsivėrusias sienas. Nuo 2006 m. šalį valdę politikai, stebėdami masiškai plūstančius žmones iš Lietuvos (vidutiniškai po 22 tūkst. kasmet), skėsčiojo rankomis ir ramino save bei visuomenę: esą emigracija yra laisvės kaina, globalaus pasaulio pasekmė. Suprask, žmonės išvažiuoja ten, kur geriau ir mes tam neturime įtakos.
Vėliau, vaikydamiesi bet kokių investicijų, jie atvėrė duris finansinio lupikavimo verslui - greitųjų kreditų, lošimo bizniui. Šis, susijungęs su alkoholio pramone, pasinaudojęs menku žmonių finansiniu raštingumu ir neviltimi, išpumpavo iš namų ūkių šimtus milijonų eurų, nugramzdino tautiečius, pretendavusius į vidutinį sluoksnį, į dar didesnį dugną.
Po to, kai 2008-2014 metais šimtus tūkstančių žmonių nuskurdino greitųjų kreditų bendrovės, lošimo verslas ir alkoholio pramonės investicijos, griebiamasi naujo sumanymo - jokių įsipareigojimų darbuotojui.
Po to, kai 2008-2014 metais šimtus tūkstančių žmonių nuskurdino greitųjų kreditų bendrovės, lošimo verslas ir alkoholio pramonės investicijos, griebiamasi naujo sumanymo - jokių įsipareigojimų darbuotojui. Ką tik priimtas Darbo kodeksas paverčia žmogų dar ir beteisiu. Darbuotojas iš esmės netenka net minimalių garantijų dėl darbo vietos ir atlygio. Taigi dar vienas Lietuvos išvarymas garantuotas.
Tuo metu, kai jie mažina darbuotojų saugumą, sėkmingiausios pasaulio įmonės ir turtingiausios valstybės jau seniai suprato, kad pagrindinis raktas į sėkmę - žmogus. Galima svaigintis naujų rinkų atradimu ir jų užvaldymo galimybėmis, tačiau tam, kad tas rinkas perprastum, reikalingi kvalifikuoti vadovai ir lyderiai. Galime kviesti garsių įmonių vadovus pas save, žadėti jiems mokesčių rojų, tačiau tam, kad įmonė suteiktų kokybišką paslaugą, sukurtų ir pagamintų kokybišką prekę, reikalingas kūrybingas ir išsilavinęs žmogus.
Mes galime kalbėti apie inovacijas, proveržį moksle, tačiau tam, kad tai įvyktų, geriausi mūsų protai tyrimus turi daryti čia, Lietuvoje. Jie turi būti suinteresuoti rezultatu.
Priimdami Darbo kodeksą politikai parodė visišką atitrūkimą nuo žmonių. Akivaizdu, kad pažangių valstybių patirtis pritraukiant protus mūsų politikams taip pat svetima. Už Darbo kodeksą balsavę politikai siunčia aiškų signalą mūsų tėvynainiams, dirbantiems pasaulyje, taip pat visiems Lietuvos gyventojams apie tai, kad mūsų valstybę ilgiems metams ketinama paversti pigios darbo jėgos šalimi.
Mūsų valstybę ilgiems metams ketinama paversti pigios darbo jėgos šalimi.
Pigi darbo jėga negali sukurti tvarios ekonomikos, aukštos vertės prekių ir paslaugų, viešųjų paslaugų, todėl pasirinktas kelias yra pragaištingas.
Privalu saugoti žmones
Pasaulinio garso mokslininkai ir ekspertai teigia, kad žmonių gerovę lemia tai, kaip valstybė sugeba pritraukti arba išugdyti kvalifikuotus darbuotojus. Ir tai, kaip politikai sugeba sukurti saugias ir patrauklias darbo bei gyvenimo sąlygas. Kalbama, kad 10-20 metų perspektyvoje laimės tos šalys, kurios bus sukūrusios patrauklias darbo ir gyvenimo sąlygas. Būtent jos susirinks pačius geriausius.
Ir skaudžiai pralaimės tie, kurie gyvena tik šia diena ir nenori matyti toliau. Pigia darbo jėga konkuruoti galima „čia ir dabar“, tačiau „ten ir rytoj“ rizikuojame turėti aukštą bedarbystę ir dideles socialines įtampas. Kanados universiteto profesorė L.Duxbury šią tendenciją įvardina kaip „daug darbų be žmonių ir daug žmonių be darbų“. Pasak jos, 20-ies metų perspektyvoje laimės tos šalys, kurios sugebės pasiūlyti tinkamas darbo sąlygas darbuotojui, galimybes derinti darbą ir asmeninį gyvenimą.
20-ies metų perspektyvoje laimės tos šalys, kurios sugebės pasiūlyti tinkamas darbo sąlygas darbuotojui, galimybes derinti darbą ir asmeninį gyvenimą.
Būtent šios sąlygos, kurios priklauso nuo politinės lyderystės, gali sustabdyti protų nutekėjimą ir pritraukti gabiausius, nes didžiausia konkurencija pasaulyje ir mūsų regione vyksta dėl žmonių.
Daugelis Vakarų visuomenių susiduria su demografinėmis problemomis. Siekiant užtikrinti jų gerovę Rytų Europos šalys, trečiojo pasaulio valstybės tapo „galvų medžiotojų“ taikiniu. Kanadai, Vokietijai, JAV, Estijai reikia išsilavinusių, gabių žmonių. Išmintingi politikai sugeba išnaudoti situaciją ir tiksliniais sprendimais pritraukti tokius žmones.
Ką daryti?
Visų pirma - reikalingos ambicijos, kurios leistų ne tik pasivyti Estiją, bet ir tapti regiono lydere. Tam reikia politikos, kuri padėtų sukurti palankias darbo ir gyvenimo sąlygas žmonėms. Tam reikia ne „plytelių ir suoliukų politikos“, o kompetencija, strateginiu mąstymu ir sugebėjimu įžvelgti ilgąjį laikotarpį grįstos politikos.
Pritariu LVŽS kolegos, kandidato į finansų ministrus Stasio Jakeliūno minčiai po rinkimų suburti tarptautinę ekonomikos patarėjų tarybą. Mums svarbu išmokti mąstyti 10-20 metų į priekį, todėl tam, kad išliktume, turime tartis su tais, kurie supranta, kaip laimėti konkurenciją dėl žmonių. Kokius sprendimus priimti, kad Lietuva taptų patrauklia gyventi ir dirbti.
Turime stiprinti žmonių derybines galias, padėti augti profesinėms sąjungoms, skatinti kolektyvinius susitarimus. Turime padėti socialiai atsakingam verslui, kuriam svarbūs mūsų žmonės, turime sukurti adekvačią apsaugą laikino nedarbo atveju.
Laikas atsisakyti valstybės noro reguliuoti minimalų atlyginimą, kuris užtikrina, kad gyvensi skurdžiai.
Laikas atsisakyti valstybės noro reguliuoti minimalų atlyginimą, kuris užtikrina, kad gyvensi skurdžiai. Laikas pereiti prie to, kad darbuotojai ir darbdaviai galėtų kasmet derėtis dėl savo algų, o ne lauktų, kol prieš rinkimus valdžia pakels minimalų atlyginimą. Laikas investuoti į savo žmonių ugdymą, švietimo kokybę ir žmogų tausojančios aplinkos kūrimą. Pats laikas nustoti menkinti valdininkiją ir savo pavyzdžiu orientuoti ją į rezultatą, į aukštą viešųjų paslaugų kokybę.
Jei tai padarysime – žmonės gyvens oriai, o Lietuva taps stipria valstybe.
Politinė reklama. Bus apmokėta iš LVŽS rinkimų kampanijos sąskaitos.
