„Puiku, kad lietuviai moka planuoti pirkinius ir pasinaudoja prekybininkų nuolaidomis. Tačiau svarbu žinoti, kad garantinis aptarnavimas apima toli gražu ne visas rizikas – pavyzdžiui, jis nenumato įrangos keitimo dėl namuose įvykusios elektros iškrovos, taip pat neatlygins žalos dėl vagystės, gaisro ar patiems sugadinus įsigytą turtą“, – teigia draudimo ekspertas. – Norint visapusiškai apsaugoti įsigytą turtą, verta pasirūpinti tinkamu draudimu – tokia apsauga numato nuostolių kompensavimą įvairių nelaimingų atsitikimų atvejais.“
Paprastai buitinę techniką ir namuose esančius daiktus apsaugo tinkamai parinktas būsto draudimas, tačiau verta žinoti kelis niuansus, kad draudimo išmoką būtų galima gauti greitai ir nekomplikuotai.
Įpraskite nufotografuoti įsigytas prekes ir saugoti jų dokumentus
V.Slavinskas atkreipia dėmesį, kad įsigijus naują turtą būtina išsaugoti visus su pirkiniu susijusius dokumentus, tokius kaip pirkimo kvitai, sąskaitos–faktūros, garantijos dokumentai, taip pat pasidaryti nuotraukų, kuriose matytųsi ne tik prekių išvaizda, bet ir serijos numeris. Atsitikus įvykiui, šie dokumentai ne tik patvirtins nuosavybės teisę, bet ir padės greičiau pateikti įrodymus ir gauti draudimo išmoką.
„Pirkimo dokumentuose nurodyta suma ir įsigijimo data yra esminė informacija norint įrodyti, kad turtas atitinka draudimo kriterijus, ypač, kai kalbama apie vidaus gedimus. Jei draudimo sutartyje nurodyta, kad vidaus gedimai draudžiami tik iki 10 metų senumo turtui, pirkimo kvitas gali tapti lemiamas įrodymas, kad sugadinta prekė atitinka šiuos reikalavimus“, – aiškina draudimo ekspertas.
Be to, sugadinus ar praradus apdraustą turtą, draudimo įmonė dažniausiai kompensuos nuostolį atkuriamąja verte. Tai yra, ta suma, kurią reikės išleisti norint įsigyti analogišką daiktą, kuris patyrė žalą. Todėl draudikui pateikus techninius pirkinio parametrus pagrindžiančius dokumentus, žalos atlyginimas bus kur kas sklandesnis. Jei įvykio atveju dėl vienokių ar kitokių priežasčių apsidraudę gyventojai aukščiau paminėtų dokumentų pateikti negali, dažnu atveju gelbėja ir turimos apdraustų pirkinių nuotraukos.
Kuo prabangesnis turtas, tuo geriau juo turi rūpintis ir patys savininkai
Kalbant apie papildomas apsaugos priemones, padedančias apsaugoti brangų turtą, verta paminėti, kad jų įdiegimas gali ne tik sumažinti riziką, bet ir padėti gauti geresnes draudimo sąlygas. Draudimo sutartyse, priklausomai nuo to, koks turtas yra apdraudžiamas, gali būti nustatomos tam tikros apsaugos ar rizikos mažinimo sąlygos. Pavyzdžiui, draudžiant prabangų didelės vertės būstą, draudikas gali reikalauti įdiegti signalizaciją, sujungtą su apsaugos bendrovės centriniu stebėjimo pultu, arba įsirengti vaizdo stebėjimo kameras. Tokios priemonės ne tik padeda užkirsti kelią vagystėms, bet ir suteikia ramybę gyventojams, taip pat gali turėti reikšmės tariantis dėl mažesnės draudimo įmokos.
Pavyzdžiui, gaisro atveju signalizacija gali įspėti pačioje pirminėje stadijoje, todėl jo lokalizavimas tampa operatyvesnis ir paprastesnis. Bet kurios gyventojų pastangos siekiant išvengti nuostolių ar juos minimizuoti padeda žmonėms apdrausti turtą palankesnėmis sąlygomis. Taip pat statistiškai įrodyta, kad nusikaltėliai dažniau renkasi neapsaugotus arba mažiau apsaugotus būstus.
Kaip pasirinkti tinkamą draudimo apsaugą?
Įsigyjant televizorių, garso techniką, stambią ir smulkią buitinę techniką, išmaniuosius įrenginius ar mobiliuosius telefonus, pardavėjai dažniausiai pasiūlo pratęsti prekės garantiją arba papildomai nusipirkti draudimą nuo išorės poveikių. Vadinamasis „prekės draudimas“ yra gera priemonė apsaugoti perkamą turtą. „Prekės draudimo“ pagrindinis privalumas – galimybė apdrausti prekę keleriems metams, tačiau pagrindinis trūkumas – didžiulė kaina, dažnai siekianti 10-20 proc. nuo prekės vertės.
Turintys kreditines korteles taip pat dažnu atveju gauna nemokamą pirkinio draudimo apsaugą, tiesa, skirtingai nei pardavėjai, bankai smarkiai riboja draudimo laikotarpį. Dažniausiai draudimo apsauga pirkiniui galioja tik 90-180 dienų nuo įsigijimo, o perkama turi būti su kreditine kortele, kitu atveju draudimo apsauga negalioja. Bankai labiau siekia skatinti kortelių naudojimą nei suteikti visavertę apsaugą. Tiesa, ši paslauga dažniausiai būna įtraukta į mėnesinį abonentinį mokestį ir papildomai nekainuoja. Todėl rekomendacija turintiems kreditines korteles – pasidomėti, ar jūsų kortelei taikomos pirkinių draudimo sąlygos ir, jeigu taip – stambesniems pirkiniams naudoti kreditinę kortelę.
O jeigu „pirkinio draudimo“ kaina per didelė, o kreditinės kortelės apsauga per trumpa ar per ribota – tarpinis ir optimalus variantas yra būsto draudimas, kuris suteiks ir visavertę draudimo apsaugą, ir nepaplonins piniginės.
Į ką atkreipti dėmesį renkantis būsto draudimą, pasakoja V. Slavinskas: „Svarbiausia yra pasirinkti tinkamą draudimo variantą. Dauguma draudimo bendrovių siūlo standartinį ir maksimalų draudimą, pastarasis apima platesnę rizikų apsaugą. Pasirinkus maksimalų draudimą, galima apdrausti ne tik pačią techniką, bet ir galimus nuostolius, kurių gali atsirasti dėl technikos gedimų, vagysčių ar net nelaimingų atsitikimų. Tokiu būdu draudimo apsauga tampa visapusiškesnė ir suteikia didesnį saugumą“.
Jis taip pat įvardina, kaip galima sumažinti draudimo įmokų sumas: „Prieš pasirašant draudimo sutartį, svarbu atidžiai perskaityti visus jos punktus, palyginti kelias skirtingas draudimo bendroves. Tą nesunkiai galima padaryti mūsų svetainėje www.draudimas.lt, kur pateikiame skirtingų draudimo bendrovių kainas ir sąlygas vienoje vietoje. Kiekviena draudimo bendrovė gali turėti skirtingas sąlygas, todėl būtina įsitikinti, kad pasirinktas draudimas atitinka jūsų poreikius, o kilus klausimų – pasikonsultuoti su ekspertu. Taip pat verta pasidomėti, ar draudimo bendrovė siūlo galimybę pritaikyti draudimo sąlygas pagal individualius poreikius, pavyzdžiui, ar galima pasirinkti didesnę išskaitą, kad sumažintumėte mėnesines įmokas.“
Ką daryti patyrus žalą?
Portalo www.draudimas.lt atstovas akcentuoja, kad patyrę žalą gyventojai turi neatidėliodami imtis tokių veiksmų: per draudimo taisyklėse nustatytą laikotarpį apie įvykį informuoti draudimo bendrovę; gaisro ar vagystės atveju apie įvykį nedelsiant pranešti skubios pagalbos tarnyboms telefonu 112; imtis visų galimų priemonių nuostoliams sumažinti; visapusiškai bendradarbiauti su draudimo bendrove – teikti prašomą informaciją, vykdyti draudiko nurodymus, padėti aiškintis įvykio aplinkybes.
„Įvykdžius šias pareigas laiku, draudikas galės tinkamai sureguliuoti įvykį ir priimti pagrįstus sprendimus dėl nuostolių atlyginimo, – sako V.Slavinskas. – Pasirūpinę savo turtu ir įsigiję draudimą tuo pačiu darote prasmingą investiciją į savo ramybę ir saugumą.“
