Verslininkas ir rinkodaros specialistas Chorstas Klausas 2011-ųjų pabaigoje sukūręs nacionalinę plagiato aptikimo sistemą „Plag.lt“ pranešime žiniasklaidai tikina, kad Lietuvoje plagijavimo problemai trūksta valdininkų dėmesio.
– Kas paskatino imtis tokios, regis, tais laikais buvusios, nepabijok to žodžio, niekam nereikalingos iniciatyvos?
– Galvojimas apie ateitį. Kai studijavau aukštojoj, prieš darbų gynimą reikėjo į tam tikrą sistemą įsikelti ir pasitikrinti savo darbą. Įkeli darbą ir lauki – arba tave praleidžia, arba neužskaito. Kitaip tariant, įkeli ir daugiau nieko nežinai, nes negaudavai atsakymo, kas gerai, o kas blogai. Ir tokioj nežinioj savaitę sėdi, kol dėstytojas parašo, gerai viskas ar blogai. Tada pagalvojau, jog tai yra niša, kurią galima išnaudoti.
– Bet tuomet jūs tarsi žiūrėjote iš studento perspektyvos: ką daryti, kad manęs „neprigautų“.
– Juk daugelis žmonių taip ir žiūri – jiems svarbu, kad jų „neprigautų“ būtent tą momentą, bet iš tiesų prasmė yra kur kas didesnė: tu naudojiesi šia sistema, kad tavo darbe apskritai neliktų neteisėto pasisavinimo arba vagystės fakto, kas po to gali gerokai pagadinti gyvenimą. O tokių pavyzdžių yra daug. Štai Vokietijoje lėkė Švietimo ir Krašto apsaugos ministrų galvos, nes darbe aptikta plagiato, bet tuomet viskas atrodė taip toli... Bet štai ir Lietuvoje nulėkė KTU rektorius Baršauskas irgi dėl to paties plagiato. Kaip asmenybė ir specialistas jis tikrai geras, bet kai jaunas būdamas padarai kažkokį nusižengimą...
– Lietuvoje kova su plagiatu – niekinė?
– „Plag.lt“ sistema veikia visame pasaulyje, tad ir duomenų turi iš viso pasaulio. Lyginant valstybių statistikas pagal tai, kiek tekstų paimama iš kitų šaltinių, kiek jų necituojama, tai Lietuva, žvelgiant pasauliniu mastu, yra tarp blogesnių, neskaitant Rusijos, Ukrainos ir kitų Rytų valstybių.
– Taigi, kova su plagiatu vyksta vangiai. Ar to priežastis gali būti biurokratija ir nesusikalbėjimas tarp institucijų?
Kad ir dėl tos pačios plagiato kontrolės. Niekam jos tiesiog nereikia.
– Aš asmeniškai Lietuvoje pasigendu valstybiškesnio valdininkų, vadovų mąstymo. Galbūt yra kelios asmenybės, kurios tikrai vadovauja strategiškai: galvoja, kas bus po 5, 10 metų, kokioje vietoje bus Lietuva, kaip jai pavyks konkuruoti, bet dauguma valdininkų (kalbu ne apie vykdytojus, o strategijų planuotojus) daro tam, kad darytų – nesistengia, nestrateguoja, kad ir dėl tos pačios plagiato kontrolės. Niekam jos tiesiog nereikia. Deklaruojama, kad bus imtasi priemonių, bus kažkas daroma – bet ir tai tik tada, kai kyla skandalai, o po to viskas greitai pamirštama, ieškoma pasiteisinimų, prisidengiama tuo, kad brangiai kainuoja, tingimasi rašyti projektus... Ir taip be galo. O situacija lieka stagnuoti.
– Ar pastebėjote, kad po P.Baršausko plagiato skandalo buvo imtasi kažkokių veiksmų?
– Turiu pasakyti, kad net nebuvo pradėta kalbėti apie tai, jog reikia kažką daryti. Paprasčiausiai praslinko tas debesis ir visi atsipūtė, kad nenulėkė daugiau galvų. Taip sau toliau visi ramiai ir važiuoja. Nes valdiškame sektoriuje juk taip ir yra: labai ramu ir gerai, kai niekas neduoda per galvą ir neužkrauna darbų. Privačiame sektoriuje tokie poelgiai – tiesus kelias į bankrotą: kasdien turi stebėti situaciją, kaip viskas keičiasi, vis sugalvoti ir pasiūlyti kažką naujo.
– Azijos šalys pirmauja tarp kovojančių su plagijavimu?
– Šiuo metu „Plag.lt“ bendradarbiauja su tų šalių universitetais ir pastebi tokį fenomeną: jei Lietuvos universitetuose tenka parašyti po, grubiai tariant, 5 rašto darbus (kursinius, referatus) per metus, tai Azijos šalių universitetai iš studentų rašto darbų reikalauja kiekvieną mielą dieną: kasdien vis kitos temos, vis kita literatūra.
– Jūs aktyviai dirbate su Azijos šalių universitetais. Kokius skirtumus įžvelgiate tarp „jų“ ir „mūsų“?
– Azijos šalių universitetai susisiekia su mumis ir sako, kad nori tikrinti visų studentų, netgi pirmakursių, darbus. Paklausite, kodėl? Todėl, kad jeigu studentas pirmuosiuose kursuose išmoks nusirašinėti ir taip pasilengvinti sau gyvenimą, tai jis ir ketvirtame, ir visur kitur taip darys.
Universitetai kreipiasi nebent tik dėl magistrinių darbų tikrinimo.
Lietuvoje – priešingai. Universitetai kreipiasi nebent tik dėl magistrinių darbų tikrinimo ir visai nepagalvoja, kad studentas per pirmuosius studijų metus jau yra išmokęs blogos praktikos, kaip greitai „kepti“ darbus. Kai toks studentas ateina gintis magistrinio darbo, matai, kad ten yra grynas plagiatas. Ir ką tuomet su juo daryti? Nubausti lyg ir negali – nes jei universitetai pradės masiškai bausti, niekas to universiteto nesirinks: greitai pasklis gandai, kad čia negausi diplomo. Tuomet prasideda nuolaidžiavimai: na, pas mus leidžiama iki 20 % plagiato. Kai pamato, jog studentai darbus neša su daugiau plagiato, kartelę pakelia iki 30 %. Bet čia ne kova su plagiatu, o tik stengimasis pritempti realius rezultatus prie išgyvenimo.
– Tai ką siūlote su tokiais studentais daryti? „Sukirsti“ ir palikti be diplomo?
– Studentus reikia mokyti sąžiningumo ir atsakomybės jau nuo pat pirmo kurso. Parašo darbą – jo nepriima. Tegul neša pakoreguoti ar perrašyti. Per pirmuosius metus studentas įpras nebenešti plagijuotų darbų ir pradės daryti taip, kaip reikia. To pasekmė – išžiūrėtas ir tiesiog išblusinėtas bakalaurinis ar magistrinis darbas. O ką tai reiškia? Vadinasi, studentas prie jo praleido tikrai labai daug laiko, perskaitė daug literatūros ir gavo nemažai žinių. Įsivaizduokite, einame pas odontologus ir suvokiame, kad kas ketvirtas specialistas yra „praslydęs“ pro mūsų mokslo sistemą ir nesuteiks tos tikrosios kokybės.
– Vaistas nuo tokios niekingos situacijos – darbų tikrinimas nuo galbūt net moksleivių iki pačių profesorių?
Manau, kad moksleivių darbus taip pat jau būtų galima tikrinti. Bent jau kai kurios prestižinės Vakarų mokyklos tai pradeda daryti, kai kurios jau tai daro seniai, nes kuo anksčiau mokinys ar studentas išmoks nusirašinėti, tuo vėliau išrauti tokią ydingą praktiką bus sunkiau.
Iš Europos šalių geriausiai su plagiatu kovoja Vokietija, Danija ir Italija. Kitos šalys – Brazilija ir Indonezija. Mes netyrėme, kokios priežastys tai lemia, bet iš šių šalių „Plag.lt“ sulaukia daugiausiai vartotojų ir stebimas didžiausias augimas.
