Akvilės kolegė, ilgą slaugytojos darbo patirtį sukaupusi, šiaulietė Vilma (užsakovams pavardė žinoma – past.) pasakoja, kad apie galimybę dirbti kitoje šalyje svajojo jau prieš penkis metus. Nenuostabu, nes Vilmos hobis – kelionės, naujos šalys, jų kultūra ir tradicijos. Moteris ilgai rinko informaciją apie slaugytojos darbą Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Šveicarijoje, Švedijoje, bet galiausiai pažįstamų slaugytojų rekomendacijos padėjo pasirinkti Centric Care kalbos kursus ir darbą Norvegijoje.
Kalbos kursų iššūkiai
A.Sabaitė pasakoja, kad jai kalbos kursai nebuvo labai sunkūs, nes dėstytojai moka sudominti, labai paprastai ir kantriai viską paaiškinti. Slaugytojai per gana trumpą laiką pavyko išmokti daug, kursai buvo įdomūs, bet netikėtai sunkumų pradėjo kelti sušlubavusi sveikata.
„Kursų metu susirgau akies ragenos uždegimu, kuris nepaleido manęs keturis iš šešių mėnesių. Tad, kol mokiausi, didžiąją kursų dalį praleidau prie knygos palinkusi su viena uždengta akimi, gulėjau ligoninėje. Nebuvo lengva, bet artimieji ir vidinė ramybė kėlė mane ir vedė tolyn. Supratimas ir palaikymas taip pat buvo jaučiamas iš Centric Care darbuotojų, jaučiausi saugi ir užtikrinta“, – prisimena A.Sabaitė.
Slaugytoja Vilma pasakoja, kad kursai buvo smagūs ir įdomūs, bet pareikalavo daug darbo, motyvacijos ir laiko. Nors ir nebuvo lengva, moteris teigia, kad nebuvo jokių minčių, kad kursų įveikti nepavyks.
„Šeima išleido į kursus, o draugai priėmė pagyventi kursų metu Vilniuje. Pusę metų skyriau tik tam. Jau nuo pat pradžių viską mokėmės norvegų kalba. Viena dalis vyko auditorijoje su dėstytoju – mokėmės kalbėti, skaityti, rašyti ir suprasti, dėstytojas pasakodavo apie norvegų temperamentą, vertybes, kultūrą. Kita dalis vyko internetu, todėl turėdavau galimybę grįžti į gimtuosius Šiaulius ir mokytis namuose. Manau, kad kalbos mokymasis yra labai individualus dalykas. Aš turėjau savo sistemą – žymėdavau žodžius lapeliuose, visur klijuodavau, daug kartodavau“, – patirtimi dalinasi moteris.
Pradžia nelengva visiems
Slaugytoja Akvilė atsimena kaip nudžiugo, kai pirmą kartą atvyko į vietą, kurioje gyvens ir dirbs – pirmas kartas Norvegijoje, nauja šalis, neįprasti ir nuostabūs vaizdai, išbandymai – viskas teikė geras emocijas.
„Sunkiausia buvo pirmoji darbo diena – buvo sunku klausytis vien tik norvegų kalbos 7 valandas. Supratau labai mažai, gal tik tris žodžius iš dešimties, bet su kiekviena diena ir savaite supratau vis daugiau. Tereikėjo įsiklausyti, išgirsti žodį kelis kartus ir suprasdavau, jog jau žinau jį iš kursų, tik skamba čia jis kiek kitaip. Bendrai, laikas iki persilaužimo nebuvo labai sunkus, kadangi bendradarbiai norvegai yra malonūs ir supratingi. Paaiškina, kai kažko nesupranti. Ir džiaugiasi, kad klausi“, – pasakoja slaugytoja Akvilė.
Vilmos patirtis pradžioje buvo labiau įtempta. Neilgai padirbus teko keisti darbo vietą. Nuo pat pradžių slaugytojoms padedanti koordinatorė greitai rado naują darbo vietą ir pokyčiai išėjo į naudą.
„Pirmoji darbo vieta buvo dideliuose slaugos namuose, dauguma pacientų buvo reikalaujantys nuolatinės intensyvios priežiūros, visi darbai vyko pakankamai greitu tempu. Nepaisant visų gerų norų, pritrūko norvegų kalbos įgūdžių. Dirbau ten keletą dienų. Manimi ir toliau rūpinosi man priskirta koordinatorė, su kuria mes nuolat bendraujame. Po kelių savaičių gavau darbą labai mažame gražiame kaimelyje kalnuose, nedideliuose slaugos namuose“, – apie pirmuosius iššūkius Norvegijoje pasakoja slaugytoja Vilma.
Dėmesys pacientams ir darbuotojams
Labiausiai Akvilę per pastaruosius kelis mėnesius nustebino dėmesys, kurį norvegai skiria darbuotojams ir personalui. Pasak jos, ligoninėse ir slaugos namuose vyrauja savitarpio pagalbos ir supratimo atmosfera.
„Didžiausią įspūdį paliko tai, kad skiriama pakankamai laiko kiekvienam pacientui, tad slaugytoja nėra apkrauta darbais. Taip pat, trumpos darbo valandos – įprastai tik 7 valandos per dieną, o naktimis iki 10 valandų. Darbas slaugos namuose Norvegijoje tikrai nėra sunkus. Pakankamai dėmesio ir laiko skiriama kiekvienam pacientui. Stengiamasi kad ir pacientai, ir personalas slaugos namuose jaustųsi gerai. Pastebėjau, kad čia svarbi lygybė tarp personalo. Nesvarbu kokias pareigas užimi, gali pasakyti viską ką galvoji vienu ar kitu klausimu. Dėl to vyrauja ramybė ir visiems malonu dirbti“, – pasakoja A.Sabaitė.
Slaugytojai Vilmai didžiausią įspūdį slaugytojos darbe paliko komandinis darbas ir slaugytojams suteikta atsakomybė.
„Labiausiai žavėjausi komandiniu darbu, kur pagrindinis tikslas komandoje padėti vieni kitiems, o svarbiausias tikslas – pacientas. Slaugytojai tenka labai didelė atsakomybė už visą slaugos rutiną – paciento būklės vertinimą, informacijos paciento artimiesiems pateikimą, hospitalizavimo organizavimą, jei paciento būklė pablogėja, medikamentų užsakymą ir pristatymą“, – dalinasi patirtimi slaugytoja.
Laiko randa ir pramogoms
Vienas iš didesnių iššūkių išvykus dirbti į kitą šalį yra kultūriniai skirtumai ir integracija. Akvilė pasakoja, kad jai veiklos susirasti nėra sunku, o slaugos namuose dirbti taip pat neliūdna.
„Aš Norvegijoje neliūdžiu, gyvenu ir dirbu su drauge, su kuria kartu lankėme kalbos kursus. Nuo birželio iki rugsėjo pats darbymetis, bet per laisvas dienas išvažiuojame su drauge apžiūrėti kitų miestelių. Kopiame į kalnus. Džiaugiamės oru – šiemet labai graži vasara. Be to, slaugos namai dažnai organizuoja išvykas, kad praskaidrintų nuotaiką pacientams. Kartą važiavome autobusu po kalnus, sustojome kavinėje, ten pietavome. Kaitinomės prieš saulutę, šalia ežeras, aplink kalnai. Mums grojo armonikos, smuikas. Net šokome su pacientais! Aš buvau labai laiminga šitaip praleisdama darbo dieną“, – įspūdžiais dalinasi A. Sabaitė.
Slaugytoja Vilma džiaugiasi naujomis pažintimis, užmegztomis su vietiniais norvegais.
„Susiradau naujų draugų kolektyve, susidraugavome su norvegais, kurių vasarnamyje gyvenau. Jie veždavosi mane į įvairias ekskursijas į kalnus, ne kartą kvietėsi į svečius. Teko pabuvoti svečiuose ir pas koleges iš darbo. Supažindino su šeimomis, pasakojo apie savo gyvenimo būdą, ūkį, vaikų auklėjimą, jų išsilavinimo galimybes. Tuo pačiu visada prašydavo manęs papasakoti apie Lietuvą. Dar tik pati pradžia, tad nekantrauju sužinoti kas laukia toliau“, – apie kasdienybę Norvegijoje pasakoja Vilma.
Trokštate naujų įspūdžių ir naujų galimybių? Norite išmokti naujos kalbos, pažinti kitą kultūrą? Kviečiame atvykti į susitikimą su Centric Care ir sužinoti daugiau apie norvegų kalbos kursus ir slaugytojų darbą Norvegijoje! Registracijos formą rasite čia.
