Nustebino Upytės bendruomenė
Vasaros atostogų metu vykstantis projektas „Keliaujančios architektūros dirbtuvės“ rugpjūčio 7 dieną užsuko į paskutinę šių metų stotelę – Upytės kaimą Panevėžio rajone. Čia jie sutiko ne tik beveik dvidešimt paauglių, nusiteikusių per penkias dienas pagražinti pasirinktą kaimelio viešąją erdvę, bet ir tokią bendruomenę, kokios, sako, niekur kitur Lietuvoje nėra regėję.
„Atvažiuoji prie mokyklos. O ten padėta lenta, kurioje surašytas visos vasaros bendruomenės veiklų planas – įvykiai, renginiai, išvykos visiems trims mėnesiams.
„Keliaujančios architektūros dirbtuvės“ buvo tik vienas iš daugelio tos vasaros bendruomenės projektų“, – stebėjosi savanorių komandos kuratorius Vaidas Gecevičius.
Gal todėl, kad gyventi bendruomeniškai čia taip įprasta, į „Keliaujančių architektūros dirbtuvių“ veiklas noriai įsijungė ir Upytės suaugusieji – tris kartus per dieną gamino maistą savanoriams, prisidėjo įrankiais ir darbu, aktyviai dalyvavo kultūriniuose vakaruose. Į Europos šalių kino forumo „Scanoramos“ dovanotą filmo „Kartą gyveno Uvė“ peržiūrą susirinko bene pusšimtis žiūrovų.
Paaugliai, kurie savo noru vasarą eina į mokyklą, taip pat buvo staigmena. Jie čia atostogų metu renkasi niekieno neraginami – leisti laisvalaikį, bendrauti tarpusavyje. Visi pažįsta vieni kitus ir palaiko bičiuliškus ryšius. „Man yra labai gražu, kai septyniolikmetis kartu su vienuolikmečiu eina groti pianinu. To paprastai nepamatysi“ – teigė V.Gecevičius.
Kalnelis, tarnausiąs visai bendruomenei
Nauju objektu praturtinti Upytę buvo nuspręsta ten, kur visi dažniausiai renkasi – prie mokyklos. Prieš kelis metus čia, įrengdami tinklinio aikštelę, statybininkai buvo supylę nemenką kalnelį. Nuo jo viršaus aktyvi ir sportiška Upytės bendruomenė mėgdavo stebėti tinklinio varžybas. Ir ne tik.
„Atsisėdę ant mistinio banano formos kalniuko, vaikai pasakojo, kad pagal Čičinsko papročius čia žaisdavo žaidimą „mergaičių kalnas, berniukų kalnas“, kurio idėja yra nustumti nuo kalno visus pasirinktos lyties žmones. Idėjų generavimo procese vaikai irgi puikūs – lapas pilnas idėjų – nuo paprastų supynių-tinklų, iki keisčiausių raganų kalno su skraidančiomis šluotomis“, – kūrybiniu procesu džiaugėsi projekto savanorė Birutė Bikelytė.
Galiausiai visi vienbalsiai nusprendė, kad šioje vietoje trūksta tribūnos (suolelių) ir rezultatų lentos. Iš kitos kalnelio pusės buvo suformuotas „voratinklis“ – laipynė užsiropšti viršun. Objektui, taip natūraliai kilusiam iš praktiško bendruomenės poreikio, buvo panaudotos senos mokyklos sporto salės grindų lentos. Nušveistos, nuobliuotos, perdažytos ir sukaltos, jos buvo prikeltos naujam gyvenimui ir tolimesniam Upytės gyventojų naudojimui.
Pakerėtos nepaprastai motyvuotos ir aktyvios Upytės bendruomenės, rugpjūčio 12 dieną „Keliaujančios architektūros dirbtuvės“ sugrįžo į sostinę. Ruoštis kitų metų kelionėms po Lietuvą, bei dar laukiantiems šios vasaros rezultatų pristatymams. Sudalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse ir susitikti su „Keliaujančių architektūros dirbtuvių“ savanoriais galėsite rugpjūčio 25 d., „Laisvės piknike“ Kaune, bei rugsėjo 7–8 d. Birštone, festivalyje „Būtent“.
