Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Priežastys, skatinančios įmones investuoti į darbuotojų užsienio kalbų mokymąsi

Užsienio kalbų kursai įmonės darbuotojams: išlaidos ar investicija? darbuotojų motyvacijos kėlimas ar tikėjimas sėkminga verslo plėtra? Kad ir kaip būtų, vis daugiau Lietuvos verslo įmonių naudojasi kalbų kursų bendrovių paslaugomis ir skatina darbuotojų kompetencijų augimą. Kodėl?
Užsienio kalbų mokymasis
Užsienio kalbų mokymasis / Partnerio nuotr.

Kas skatina įmones investuoti į savo darbuotojus?

Lietuvos verslo sektoriuje užsienio kalbų mokymasis nėra naujiena, tačiau pastebima, kad vis daugiau įmonių investuoja į darbuotojų tobulėjimą. Edukacinės bendrovės „Kalba.Lt“, organizuojančios kalbų kursus Lietuvoje ir Latvijoje, duomenimis, nuo 2008 m. užsienio kalbų kursų įmonių darbuotojams poreikis kasmet vis didėja apie 20 proc. Pasak Jono Tiapkovo, „Kalba.Lt“ kursų verslui pardavimo vadovo, įmones siųsti savo darbuotojus mokytis kalbų skatina verslo plėtra, taip pat noras įsigilinti į parduodamų paslaugų ar prekių technines charakteristikas ir specifikacijas.

Bendraujant su kitakalbiais klientais, plečiantis verslui į užsienio rinkas, atidarius filialą kitoje šalyje, prisijungus prie tarptautinio koncerno ar pradėjus bendradarbiauti su tarptautiniais investuotojais – tokios ir panašios situacijos be užsienio kalbų mokėjimo neįsivaizduojamos. Jeigu darbuotojai ruošiami profesionaliai ir planingai, tada bet kokie su kalbos nemokėjimu susiję trukdžiai yra visiškai pašalinami ir neužkerta kelio nesėkmėms. Įmonės darbuotojų mokėjimas bendrauti užsienio kalba tampa viena iš sėkmingo verslo sudėtinių dalių. Be to, patys darbuotojai jaučiasi patobulėję, įgiję naujų įgūdžių, kompetencijų, labiau pasitiki savimi atlikdami užduotis ir komunikuodami. Taigi kalbų mokymasis turi įtakos ne tik verslo sėkmei, bet veikia ir kaip darbuotojų motyvacijos šaltinis.

Neužtenka pasakyti „Labas“ ir „Viso gero“

„Kalba.Lt“ generalinis direktorius Rytis Jurkėnas teigia, jog šiandieniniame verslo sektoriuje darbuotojams jau nebeužtenka minimalių užsienio kalbų žinių: „Vis labiau akivaizdu, jog nebeužtenka darbuotojams mokėti tik „Labas“ ir „Viso gero“. Iš dalies tai susiję ir su užsieniečių įsteigtomis įmonėmis, kurios supranta kalbų mokėjimo svarbą.“ Įmonės ir organizacijos, siunčiančios darbuotojus tobulinti konkrečią užsienio kalbą, nori, kad darbuotojai išmoktų specifinio verslo žodyno, mokėtų laisvai reikšti mintis, diskutuoti ar vykdyti derybas užsienio kalba. Kaip teigia J. Tiapkovas, neretai įmonės iškelia konkrečius tikslus mokymų organizatoriams, pavyzdžiui, kad darbuotojai per 3 mėnesius pasiektų B1 kalbos mokėjimo lygį arba kad išmoktų laisvai bendrauti telefonu ar atsakinėtų į elektroninius laiškus.

Partnerio nuotr./„Kalba.Lt“ generalinis direktorius Rytis Jurkėnas
Partnerio nuotr./„Kalba.Lt“ generalinis direktorius Rytis Jurkėnas

Tačiau kyla klausimas, ar tikrai įmanoma išmokti laisvai kalbėti užsienio kalba mokantis tik kalbų kursuose? Pasak „Kalba.Lt“ mokymų kokybės vadovės Agnietės Žukauskaitės, kalbų kursų bendrovės organizuoja tokius kalbų kursus įmonių darbuotojams, kad juose būtų ugdomos ne tik užsienio kalbų kompetencijos, bet ir skatinama, kad besimokantysis kuo daugiau vartotų šnekamąją kalbą kursų metu: „Mokymų metu ugdoma komunikacinė kalbinė kompetencija, didelis dėmesys skiriamas ne tik visoms kalbinių gebėjimų rūšims vystyti, bet ir gebėjimams užsienio kalbos žinias praktiškai taikyti kasdienio gyvenimo ir darbo situacijose, įvertinant socialinę aplinką, elgesio normas, kultūrinį kontekstą. Paprastai tokių programų išskirtinis akcentas – specializuoto žodyno plėtimas, komunikacijos telefonu ir elektroniniais laiškais ugdymas bei pranešimų rengimo įgūdžių formavimas.“

Anglų kalba vis dar reikalingiausia?

Tiek Lietuvos, tiek tarptautiniame kontekste anglų kalbos mokėjimo poreikio nė viena kalba nepralenkia. „Kalba.Lt“ duomenimis, tai vis dar dominuojanti užsienio kalba, tačiau akivaizdžiai prastėjant rusų kalbos žinioms, šios kalbos mokėjimo poreikis vėl didėja, kaip ir vokiečių. Svarbu paminėti, jog skandinavų kalbos, tokios kaip švedų, norvegų, jau yra toli gražu ne retenybė lietuviškose įmonėse. Taip pat pastaraisiais metais Lietuvos įmonės vis dažniau renkasi specializuotus, aukštesnio lygio anglų kalbos kursus: verslo, logistikos, teisės ar finansų.

Partnerio nuotr./Užsienio kalbų mokymasis
Partnerio nuotr./Užsienio kalbų mokymasis

Lietuvos verslas suvokia kalbų mokymosi poreikį

Kaip minėta, šalyje vis labiau populiarėja užsienio kalbų kursai įmonių darbuotojams. Turėti kvalifikuotą darbuotoją savo įmonėje – tai žengti koja kojon su laiku. Todėl įprasta, kad sėkmingai dirbančios įmonės, norėdamos pagerinti darbo rezultatus ir kokybę, investuoja į savo darbuotojų kvalifikacijos kėlimą ir suteikia jiems galimybes tobulėti. Vienas iš tokių pavyzdžių – didžiausią statybos, remonto ir buities prekybos tinklą Baltijos šalyse valdanti bendrovė „Kesko Senukai Lithuania“. Šiais metais, pradėjus vykdyti veiklą Latvijoje ir Estijoje, įmonė įgyvendino didelės apimties anglų kalbos mokymo projektą, skirtą darbuotojams, atsakingiems už tarptautinę plėtrą.

Sėkmė mokant kelias užsienio kalbas

Taigi kaip rodo šiuolaikinė darbo rinka, kalbos mokėjimas – tai nepakeičiama savybė, kuri beveik visais atvejais iš privalumo tampa būtinybe. Kita ryškėjanti tendencija ta, kad vis labiau vertinami darbuotojai, kurie moka bendrauti bent dviem užsienio kalbomis. Visi sutinka, kad šiuolaikinis darbuotojas dviem kalbomis turi kalbėti laisvai ir (ar) bent viena susikalbėtų. Galima drąsiai tvirtinti, kad ši tendencija vis stiprėja ne tik tarptautiniame verslo sektoriuje, bet ir Lietuvos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų