– Papasakokite, kaip atsidūrėte Lietuvoje?
– Lietuvoje atsiradau, kaip kad dažnai nutinka, netyčia. Norėjau įgyti magistro laipsnį užsienyje, ir kaip tik pasitaikė proga pasinaudoti ES stipendija tokioms studijoms Lietuvoje. Prieš kelionę apie Lietuvą ir visą Baltijos regioną nežinojau praktiškai nieko, bet mintis pasisemti „egzotiškos“ patirties ne tiek gąsdino, kiek viliojo. Tad kreipiausi, gavau stipendiją, o baigęs studijas – likau gyventi Lietuvoje.
Po 7 čia praleistų metų Lietuvą ir Vilnių laikau savo namais. Jau net grįžęs į Serbiją jaučiuosi keistokai – taip esu pripratęs prie lietuviško mentaliteto, oro, miesto. Ko pasiilgstu – tai šiltesnio serbiško klimato. Ir kavinių kultūros: Serbijoje esame įpratę kelioms valandoms po darbo susėsti ir kalbėtis, lėtai gurkšnodami kavą.
– Kaip jūsų gyvenime atsirado norvegų kalba?
– Į skandinavistikos bakalauro studijas Belgrado universitete stojau irgi ieškodamas egzotikos. Kalbos man puikiai sekėsi, tad norėjau ne tik išmokti dar vienos kalbos, bet ir susipažinti su visu Skandinavijos regionu. Skandinavija viliojo tiek savo išvystyta gerovės valstybe, tiek įtraukiančia ir tolerantiška politika.
– Šiuo metu dėstote norvegų kalbą slaugytojams – kuo specializuoti kalbos mokymo kursai skiriasi nuo įprastų, kasdienės bendravimo kalbos mokančių kursų?
– Su „Centric Care Lietuva“ pilnu tempu dirbu jau 3 metus. Medicininės norvegų kalbos mokymo metodas yra kiek kitoks nei įprasta. Visų pirma, tikslas yra išmokti paciento kalbos – suprasti tai, ko pacientui reikia, atsakyti tinkamais žodžiais, daug kartų perklausti, ar pacientas patenkintas. Taigi, reikalingi visi kalbiniai įgūdžiai, kurie padeda slaugytojui suteikti kokybišką slaugą.
Be to, šiuose kursuose ugdome tiek supratimo, tiek žodinės komunikacijos įgūdžius. Įprastiniai kursai prasideda nuo rašto ir gramatikos, bet mes viso to mokomės tik kartu su gera šnekamąja praktika. Mokantis šiuo metodu, tiek mokytojai, tiek besimokantieji norvegų kalbą vartoja nuo pat pirmos kurso dienos.
– Kalbate ne viena užsienio kalba, ir dar – labai skirtingomis – kurią jų išmokti buvo sunkiau?
– Nemanau, kad yra toks dalykas kaip „sunkios“ ir „lengvos“ kalbos. Sunkumas priklauso nuo to, kas mokosi. Lietuvių kalbos gramatika artimesnė mano gimtajai serbų kalbai, bet žodžiai visiškai skiriasi. O štai norvegų kalbos gramatika man tolimesnė, bet už tai daug žodžių panašūs į angliškus ir vokiškus. Vis dėlto, sudėti žodžius ir gramatiką į didelę visumą yra juodas darbas bet kuriam žmogui. Tą padaryti padeda tik vienas metodas – labai daug kalbos vartojimo, rašymo, kalbėjimo ir kartojimo.
Kas nuostabu dirbant specializuotuose norvegų kalbos kursuose slaugytojams, kad jų dalyviai yra labai motyvuoti: kaip rodo užsienio kalbos mokymosi tyrimai, motyvacija yra pagrindinis sėkmę lemiantis veiksnys. Pirmomis dienomis dalyvius nustebina mūsų metodas ir greitas mokymosi tempas, bet nuosekliai dalyvaudami paskaitose ir atlikdami namų darbus, visi pasiekia puikių rezultatų.
– Ir pabaigai: jūsų, kaip mokytojo, patarimas – kas padeda greičiau, lengviau ir tvirčiau išmokti užsienio kalbos?
– Vienareikšmiškai – įsitraukimas į kalbą. Užpildykite savo kasdienybę kalba, kurios norite išmokti: pvz., perjunkite telefoną į norvegų kalbą, žiūrėkite serialus, filmus ir klausykitės muzikos norvegų kalba (aš, kaip dėstytojas, visada galiu pasiūlyti įvairiausio turinio!). Kuo anksčiau įsidrąsinsite kalbėti naująja kalba, tuo greičiau jos išmoksite.
Slaugytojus, norinčius dirbti Norvegijoje, „Centric Care Lietuva“ kviečia į specializuotus norvegų kalbos kursus, kurie prasideda jau lapkričio 18 d.
