ISM Tarptautinės magistrantūros Finansų ekonomikos programai vadovaujantį japoną vis dar stebina, kad daugeliui lietuvių atrodo, jog užsieniečių sprendimas gyventi Lietuvoje yra neracionalus. „Patikėkite, mes tikrai turime racionalią priežastį, o jums reikėtų atrasti savąją“, – juokiasi pašnekovas.
Pusę pasaulio išmaišęs T.Hashimoto bakalauro studijas baigė Bostono universitete (Jungtinėse Amerikos Valstijose), Politikos mokslų magistrantūros studijas tęsė Anglijos Londono ekonomikos ir politikos universitete (The London School of Economics and Political Science), o doktorantūros Finansų geografijos studijas pasirinko ir šiuo metu tęsia prestižiniame Oksfordo universitete.
Kokybę turi užtikrinti dėstytojas
ISM Vadybos ir ekonomikos universitete magistrantams dėstantis T.Hashimoto yra įsitikinęs, kad šiandien dėstytojas privalo ne tik stengtis puikiai dėstyti, bet ir pristatyti bei sudėlioti programą taip, kad ši užtikrintų ne tik akademinį, o, pirmiausia, asmeninį žmogaus tobulėjimą.
„Daugelis mano, kad pagrindinė veikla universitete yra dėstymas. Žinoma, tai yra didelė programos dalis, tačiau vystant programą pirmiausia reikia įsitikinti, kad dėstymo kokybė yra aukšta. Žinoma, kiekvienas dėstytojas gali garantuoti savo mokymo kokybę, tačiau kaip programos vadovas turiu užtikrinti ir kitų su manim dirbančių dėstytojų mokymo kokybę. Taip pat svarbu, kad visi vadovautųsi tokiais pat etikos standartais. Aukštasis mokslas turėtų skatinti studentą tobulėti“, – įsitikinęs pašnekovas.
Kitą iššūkį, su kuriuo susiduria universitetai, ISM dėstytojas įvardija kaip studentų ir jų poreikių įvairovę, į kurią būtina atsižvelgti. „Kai universitete studijuoja turintys skirtingų poreikių studentai iš įvairių pasaulio šalių, kyla klausimas, kur yra riba, kokius studento poreikius universitetas turi tenkinti arba su kokiomis problemomis padėti susidoroti.
Šiandien diplomo svarbą diktuoja darbo rinka. Studentui, neturinčiam bakalauro diplomo, susirasti darbą yra pakankamai sudėtinga. O norint užtikrinti stabilią poziciją darbe, tikimasi magistro laipsnio. Tačiau svarbu atsakyti į klausimą, kodėl renkatės magistro laipsnio studijas – todėl kad jums to reikia ieškantis darbo ar esate motyvuoti įgyti naujų žinių bei patirties ne tik akademinėje, bet ir asmeninio tobulėjimo srityje“, – vardija dėstytojas.
Kai studentai pasirenka studijų programą, jie dažnai nemato bendro studijų vaizdo. Taigi, studijų metu studentai gali atpažinti visai kitas priežastis, kodėl studijuoja pasirinktą dalyką. Oksfordo auklėtinis įsitikinęs, kad tam tikra prasme racionalumas kartais apriboja studijų pasirinkimus.
„Reiktų atkreipti dėmesį ne tik į tai, koks yra studijų programos pavadinimas ir kokius dalykus žadama dėstyti, tačiau ir ką pats studentas gali iš šių studijų pasiimti. Taip pat įsitikinti, kad įgytus gebėjimus būtų įmanoma pritaikyti ateityje ir kitose srityse, nebūtinai pagal specialybę. Kiekvienas studentas turi mokėti elgtis su informacija ir gebėjimais taip, kaip jam atrodo logiškiausia, ir ten, kur jam atrodo tinkamiausia. Mes, dėstytojai, esame tam, kad suteiktume studentams platformą mokytis, o kaip jie šia platforma pasinaudos, priklauso tik nuo jų motyvacijos“, – aiškina studijų programos vadovas.
Po paskaitų – su dėstytoju į barą
Japonijoje gimęs ir augęs pašnekovas pasakojo, kad daugelyje Azijos kultūrų informacijos įsiminimas mintinai tampa pagrindine mokymosi priemone, tačiau tai jis įvardija kaip žalingą mokymosi metodiką.
„Egzaminai ir testai yra ruošiami taip, kad būtų galimas tik vienas teisingas atsakymas. Tokios užduotys, žinoma, leidžia lengviau įvertinti žmogaus pasiekimus. Kadangi egzaminai laikomi anonimiškai ir yra tik vienas teisingas atsakymas, būtų galima teigti, kad tokie žinių vertinimai užtikrina nešališkumą ir yra sąžiningi. Tačiau, jie neskatina inovatyvaus bei kūrybiško mąstymo, o tai nėra gerai“.
Išmaišęs pusę pasaulio studijuodamas ir pasinaudojęs daugybe studijų mainų programų teikiamų galimybių, pašnekovas, paprašytas palyginti aukštojo mokslo sistemas, negaili komplimentų Anglijos aukštojo mokslo sistemai. Kaip privalumą jis įvardijo stiprią Anglijos dėstytojų-korepetitorių (angl. tutorship) kultūrą, kai profesorius yra pasiekiamas ir už auditorijos ribų.
„Kai studijavau magistrantūros programoje Londone, paskaitos vykdavo auditorijoje, kuri yra virš universitetui priklausančio baro. Pamenu, kad penktadieniais, pasibaigus seminarui, dėstytojas įspėdavo, kad jį galime rasti apačioje, bare. Čia dėstytojas tapdavo neformaliu pašnekovu, kurio galėjai klausti to, ko norėjai ar nedrįsai paskaitos metu, nes atrodė netinkamas laikas ar vieta. Esant tokiai kultūrai Didžiosios Britanijos mokymosi sistema kuria universalią mokymosi atmosferą. Panašią atmosferą palaiko ir Oksfordo universitetas, kuriame turime ne tik studijų skyrius, bet ir skirtingus koledžus. O be dėstančių profesorių, dar yra ir asmeninių dėstytojų-korepetitorių, kiekvieną savaitę studentams paskiriančių rašto darbų įvairiomis temomis. Nors šie darbai neturi įtakos studento pažymiui, jie padeda pasiruošti baigiamajam egzaminui“, – įspūdžiais dalijosi doktorantas.
Europiečiai moka ilsėtis
Paklaustas, kas nulėmė tokią sėkmingą profesinę karjerą ir ar tam turi įtakos Japonijoje įprastas reiškinys – darboholizmas, pašnekovas sako, kad statistiškai kalbant, japonus galima laikyti sunkiai dirbančiais. Tačiau tai gana sunku pamatuoti. Jei žmogus praleidžia daugiau laiko darbe dar nereiškia, kad jo produktyvumas yra didesnis.
„Nors Japonijos ekonomika yra viena pažangiausių, mūsų ekonomistai nėra laimėję Nobelio premijos. Žinoma, tai tik vienas iš rodiklių, tad išvados neturėtų būti daromos atsižvelgiant vien į tai. Tačiau, kai atsidūriau Didžiojoje Britanijoje, supratau, kad darbas man yra daug smagesnis ir produktyvesnis, kai dirbu ne su savo tautiečiais. Nesupraskite klaidingai, tačiau europiečiai moka laikytis ir gyvenimo kokybę užtikrinančios darbo etikos. Jie leidžia sau savaitgaliais pailsėti nuo darbų, kas labai padeda padidinti produktyvumą darbo metu. Manau, kad yra labai svarbu išlaikyti šį darbo ir asmeninio gyvenimo balansą siekiant, jog produktyvumas nenukentėtų.“
„Azijos kultūra diktuoja tai, kas turi būti padaryta, ir šioje kultūroje racionalu yra elgtis būtent taip. Anot japonų posakio, kiekvienas vinis turi būti įkaltas. Taigi, kiekvienas vinis turi būti įkaltas nepaisant to, kad ant jo negalėsime pakabinti paveikslo. Šis posakis puikiai iliustruoja šios kultūros racionalų mąstymą – jei egzistuoja taisyklė, kad siena turi būti lygi, jos reikia laikytis. Nepaisant to, Azijos kultūroje taip pat yra racionalu nesutikti ir nepaklūsti esamoms taisyklėms. Kadangi pagal Japonijos tradicijas aš nesu racionalus, manau, kad yra racionalu negyventi Japonijoje“, – juokiasi T. Hashimoto.
Apie tai, kad racionalumas ir pernelyg nuoseklus mokymasis žlugdo šiuolaikinę švietimo sistemą, T.Hashimoto įžvalgomis dalysis TEDxISM konferencijoje. Kartu su ISM universiteto dėstytoju pašnekovai iš viso pasaulio jau spalio 21 d. kvies visus gvildenti pagrindinę renginio temą – „Question The Expected” (liet. „Nesitikėk to, ko tikiesi“). ISM universiteto studentų šiais metais organizuojama jubiliejinė konferencija TEDxISM sukvies pranešėjus iš viso pasaulio – Didžiosios Britanijos, Olandijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Japonijos, Danijos, Lietuvos – ir ragins diskutuoti visuomenei aktualiomis temomis – nuo meno iki mokslo, nuo žmogaus vaidmens ir elgsenos iki kelionių, nuo besivystančių technologijų grėsmių iki didžiųjų globalių problemų.
Daugiau informacijos apie renginį rasite: www.tedxism.lt ir „TEDxISM“ Facebook puslapyje. Kviečiame paskubėti registruotis, nes bilietų skaičius ribotas.
