„Rail Baltica“ statybas prižiūrės vokiečiai

Europinės vėžės „Rail Baltica“ ruožo nuo Kauno iki Palemono statybas prižiūrės Vokietijos geležinkelių projektavimo bendrovė EPG, pasiūliusi mažiausią kainą.
„Rail Baltica“ statybas prižiūrės vokiečiai
„Rail Baltica“ statybas prižiūrės vokiečiai / Partnerio nuotr.

Pagal su „Lietuvos geležinkeliai“ pasirašytą sutartį vokiečiai darbus įsipareigojo atlikti už 164,5 tūkst. eurų (su PVM).

Konkurse taip pat dalyvavo bendrovės „Statybų techninė priežiūra“, paslaugas siūliusi atlikti už 228,7 tūkst. eurų. Trečiasis dalyvis – „TAEM projektų valdymas“ – darbus įvertino 308,5 tūkst. eurų.

Vokietijos bendrovė EPG atliks statybos darbų priežiūrą ir kontrolę 9 kilometrų ilgio „Rail Baltica“ ruože nuo Kauno geležinkelio stoties iki intermodalinio terminalo Palemone.

Šį ruožą statys bendrovių „Hidrostatybos“, „Autokaustos“ ir„Leonhard Weiss RTE“ konsorciumas. Rangos darbų vertė – 54,762 mln. eurų.

Svarbi atkarpa

Šiuo metu jau pradėti derinti pirkimo dokumentai europinio geležinkelio statyboms, kurios sujungs Palemono intermodalinio krovinių terminalą ir Rokus.

Pastaroji atkarpa bus paskutinė, užbaigsianti svarbų „Rail Baltica“ ruožą Jiesia-Rokai-Palemonas-Kaunas.

Atkarpos Jiesia-Rokai europinės vėžės, kurios ilgis siekia 4,9 kilometro, statybos darbai baigti šių metų rugsėjo pabaigoje.

Ruožas Jiesia-Rokai-Palemonas-Kaunas yra vienas svarbiausių projekte, kuris atves europinio standarto geležinkelį nuo Lenkijos-Lietuvos valstybių sienos iki Palemone įrengto intermodalinio krovinių terminalo.

Be to, šis ruožas sudarys sąlygas tęsti „Rail Baltica“ projektą Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos kryptimi.

Jungtis su Lenkija

Lietuvą ir Lenkiją jau jungia europinė vėžė – ji nuo 2016 metų naudojama keleiviams iš Kauno į Balstogę vežti.

Šiuo geležinkeliu taip pat gabenami kroviniai. Šeštokuose esančiame terminale kroviniai gali būti perkrauti nuo plačiosios vėžės ant europinės ir toliau judėti Vakarų kryptimis.

„Rail Baltica“ yra sudedamoji tarptautinio transporto koridoriaus „Šiaurės jūra-Baltijos jūra“ dalis, kuris sujungs Beniliukso šalis, Vokietiją, Lenkiją, Lietuvą, Latviją, Estiją bei Suomiją.

Lietuvoje jis pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu.

Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų