Apie tikrąsias robotikos žvaigždes – pramoninus robotus, apie tai, ką mūsų šalies pramonei žada pingantys robotizuoti sprendimai bei, kodėl geriausia dovana mažam vaikui – robotukas, – pokalbis su dr. Remigijumi Lauručiu, „Nord Robotics LTD“ įkūrėju ir vadovu bei įmonės „Techvitas“ direktoriumi Renatu Petroniu. Pašnekovų atstovaujamos įmonės pristatys pažangiausių pramoninių robotų gamintojų sprendimus bei dalyvaus diskusijose apie robotikos ateitį gegužės 16–18 dienomis Vilniuje, „Litexpo“ vyksiančioje tarptautinėje specializuotoje gamybos, inovacijų ir inžinerinių sprendimų parodoje „BALTTECHNIKA“.
Azija – nebe vienintelė lyderė kuriant ir diegiant robotus
Robotika – plati sritis, apimant įvairių rūšių robotų – nuo karinių iki buitinių – kūrimą ir diegimą. Net kavos aparatą galima vadinti robotu, nes jis yra automatas, o automatas jau gali būti laikomas robotu, pastebi dr. Remigijus Laurutis.
Vis dėlto gimusi pramonėje, ir šiandien robotika daro didžiausią technologinę pažangą šioje srityje. „Kompanijų, kuriančių industrinius robotus, yra šimtai, o pačių pramoninių robotų modelių – tūkstančiai. Išsivysčiusiose šalyse šie robotai jau atlieka didžiąją dalį sunkaus darbo“, – pasakoja R. Laurutis, pabrėždamas, kad pagal pramoninių robotų skaičių pirmaujančias Azijos šalis – Japoniją ir Pietų Korėją – pradeda sparčiai vytis, o kai kuriose srityse net lenkti Senojo žemyno šalys, ypatingai Vokietija. Šioje šalyje pramonės robotizaciją įgavo pagreitį po 2008 m. ekonominės krizės. Šiuo metu robotų skaičius 10 tūkst. darbuotojų Vokietijoje siekia 500, o Europos Sąjungos vidurkis tokiam pat darbuotojų skaičiui – 150 robotų.
Tiesa, pramoninių robotų pažangą sunku pastebėti plika akimi, todėl ir visuomenės dėmesio ši sritis sulaukia mažiau. „Kartais net sunku atskirti prieš dvidešimt metų sukurtą pramoninį robotą, nuo roboto, sukurto prieš kelerius metus. Kuriant pramoninius robotus svarbiausias efektyvumas, saugumas ir patikimumas, todėl net nauji šių robotų modeliai pasirodo gana retai“, – pasakoja pašnekovas, pridurdamas, kad nepaisant to, jog pramoninių robotų kūrimo pramonė brangina stabilumą, ir šioje srityje įvyko tyli revoliucija – kobotai.
Pramoninis robotas kaip niekada arti žmogaus
Kobotai – tai naujos kartos industriniai pramoniniai robotai, kurie yra brangesni ir dirba daug lėčiau nei „klasikiniai“ pramoniniai robotai, tačiau yra saugūs žmonėms. „Iš esmės kobotai gali dirbti vienoje komandoje, visiškai šalia žmogaus. Pavyzdžiui, žmogus gali sudėti varžtelius į ruošinį, o šalia stovintis kobotas – juos susukti“, – pasakoja R. Laurutis, pridėdamas, kad iš visų industrinių robotų kobotai – panašiausi į žmones. Kai kurie iš jų ne tik turi dvi rankas arba manipuliatorius, bet ir prisilietimams jautrią „odą“ – medžiagą, kuri padeda užtikrinti saugų darbą šalia žmogaus.
Pašnekovo teigimu, turint omeny, kad pramoniniai robotai paprastai yra aptverti arba kitaip atskirti nuo žmonių, kad jų netyčia nesužalotų, kobotų pasirodymas šalia žmogaus – didelis proveržis. „Šiuo metu visi gamintojai jau turi po kelis kobotų modelius, o įdomiausia tai, kad didžiausią pažangą kuriant kobotus daro europiečiai, ypatingai danai“, – pastebi pašnekovas.
Pasakodamas apie svarbiausias naujoves, Remigijus Laurutis akcentuoja, kad savo aktualumo nepraranda ir įprasti pramoniniai robotai ir robotizuoti sprendimai. „Juk pramonėje svarbiausias efektyvumas, ir jeigu tam tikram procesui užtenka paprasto mechanizmo, jį ir reikia naudoti. Robotų svarbiausias privalumas prieš kitus sprendimus yra tai, kad jie yra universalūs darbuotojai ir gali „keliauti“ po įvairias gamybos linijas, atlikdami skirtingas funkcijas. Tačiau kai kuriose įmonėse to gali ir nereikėti.“
Robotizacijos pirmūnai Lietuvoje – medienos pramonė
Lietuvos įmonėse taip pat galima rasti vis daugiau robotizuotų sprendimų, pramoninių robotų ir net kobotų. Beje, šio tipo robotų Lietuvos įmonėse šiuo metu jau dirba mažiausiai dešimt, sako UAB „Techvitas“ direktorius Renatas Petronis. Pašnekovas neatskleidžia įmonių pavadinimų, tačiau pastebi, kad teko įdiegti kobotą ir du darbuotojus turinčioje įmonėje.
„Vokietijoje pramoniniai robotai mažose įmonėse jau nieko nestebina. Lietuvoje ši situacija kiek kitokia. Susidomėjimais robotizacija auga kiekvienais metais, bet kol kas pagrindinis šio susidomėjimo variklis – tradicinės stambios gamybos įmonės, ypatingai medienos pramonė, kuri pastaraisiais metais apskritai išgyvena tikrą robotizacijos bumą“, – pasakoja R. Petronis, pastebėdamas, kad robotizacijos projektus lietuviškos įmonės įgyvendina norėdamos ir patobulinti esančias gamybos linijas, ir plėsti gamybą. Tačiau daugeliui įmonių vis dėlto trūksta žinių apie robotizuotus sprendimus.
Lietuvoje pramonės robotizacijos planai prasideda nuo klausimo, kiek kainuoja robotas, pastebi pašnekovas, pridurdamas, kad iš tikrųjų robotizacijos projektai apima kur kas daugiau nei vieno roboto įdiegimą. „Robotas – tik dalis robotizacijos projekto. Šiuo metu Lietuvoje kelių robotų įdiegimas pramonės įmonėje trunka 3-4 mėnesius, jam įgyvendinti reikia maždaug 3 inžinierių. Juk robotas, atvežtas ir pastatytas prie tam tikros gamybos linijos, dar turi būti tinkamai suprogramuotas, „žinoti“, kokiu greičiu dirbi, ką ir kaip atlikti. Be to, robotai bendrauja su visais kitais pažangiais gamybos įrenginiais, jie sujungti į bendrą sistemą, o ją prižiūrėti irgi turi atitinkami specialistai, kuriuos turime sistemingai ugdyti“, – dėsto R. Petronis.
Robotizuoti pramonę gali padėti tik didesnis kiekis specialistų
Pašnekovai vienbalsiai pastebi, spartesniems robotizacijos procesams Lietuvoje gali padėti pingantys robotai, tačiau, kita vertus, sparčiai robotizuojant pramonę, galima susidurti su specialistų, gebančių dirbti su robotais, trūkumu. Vis dėlto šis iššūkis gali tapti ir galimybe. Būtent specialistų, gebančių ne tik aptarnauti robotus, bet ir kurti įvairius jų komponentus, rengimas yra Lietuvos galimybė dalyvauti didesniuose pramonės robotizacijos procesuose.
„Su robotais susijusios sistemos, jų mechanika, saugumas, programavimas ir t. t. – tai nišos, kuriose galėtų pasireikšti ir lietuviai, tačiau tam reikia daug automatikos, mechanikos, elektronikos specialistų“, – vardija R. Laurutis, atkreipdamas dėmesį, kad šiuo metu Lietuvoje jau populiarėja būreliai vaikams, susiję su robotika, o tai svarbus žingsnis link robotikos specialistų rengimo: „Jeigu vaikai nuo pat mažens žais su robotukais, juos konstruos, užaugę jie galės dirbti su tikrais robotais, supras, kaip jie veikia. Vis dėlto pasigendu vientisos specialistų rengimo sistemos, kuri apimtų ir mokyklą, ir universitetą, bei padėtų jauniems žmonėms tapti robotikos specialistais jau artimiausiais metais.“
26-ą kartą, gegužės 16-18 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyksianti tarptautinė specializuota gamybos, inovacijų ir inžinerinių sprendimų BALTTECHNIKA yra vienintelis ir svarbiausias inžinerinės pramonės metų renginys Lietuvoje. Parodoje šiemet dalyvaus 80 įmonių iš 12 šalių, vyks tarptautinės konferencijos bei renginiai.
