Kokios naujovės gali būti mažmeninės prekybos sektoriaus priežiūros srityje
Šiuo metu yra daug aktualių iniciatyvų, kurios siekia atsakyti į klausimą, kaip galima būtų skatinti konkurenciją mažmeninės prekybos sektoriuje. Seime yra įregistruotos Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pataisos, kuriomis siekiama Konkurencijos tarybai suteikti papildomų galių būtent mažmeninės prekybos įmonių atžvilgiu.
Pavyzdžiui, siūloma nustatyti maksimalų devynių mėnesių terminą įstatymo numatytiems pažeidimams ištirti. Atitinkamai, operatyvių tyrimų atlikimui Konkurencijos tarybai siūloma suteikti daugiau įgaliojimų tiriant mažmeninės prekybos įmonių veiksmus, pavyzdžiui, susipažinti su ūkio subjekto darbuotojų darbo užrašais, juos ir kompiuteriuose bei bet kokiose laikmenose esančią informaciją kopijuoti. Kitaip tariant, jei pakeitimai bus priimti, Konkurencijos taryba galės bent tam tikra apimtimi atlikti patikrinimus mažmeninės prekybos įmonėse ir minėto įstatymo kontekste, ne tik tirdama konkurencijos teisės pažeidimus. Taip pat Konkurencijos taryba būtų įgaliota atlikti Vyriausybės patvirtintų mažmeninės prekybos įmonių ir tiekėjų ūkinės veiklos gerosios praktikos gairių taikymo stebėsėną. Žinoma, tokių naujų įgaliojimų įgyvendinimui Konkurencijos tarybai reikėtų papildomų finansinių ir žmogiškųjų išteklių.
Siekis stiprinti Konkurencijos tarybos galias mažmeninės prekybos sektoriuje sutampa su tikslais eliminuoti Konkurencijos tarybos kompetenciją Reklamos įstatymo priežiūros srityje. Kaip numato Seime registruotas Konkurencijos įstatymo projektas, nuo 2019 m. sausio 1 d. Konkurencijos tarybos funkcijas, susijusias su lyginamosios ir klaidinančios reklamos priežiūra, siūloma perduoti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Atitinkamai, nebeliktų dviejų institucijų, atsakingų iš esmės už tą pačią sritį, ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba taptų vienintele institucija, kompetentinga Reklamos įstatymo priežiūros srityje, įskaitant atsakomybės taikymą už šio įstatymo pažeidimus.
Kitaip tariant, jei pakeitimai bus priimti, Konkurencijos taryba galės bent tam tikra apimtimi atlikti patikrinimus mažmeninės prekybos įmonėse ir minėto įstatymo kontekste, ne tik tirdama konkurencijos teisės pažeidimus.
Žvelgiant į 2017 m. Konkurencijos tarybos veiklos ataskaitą matyti, kad praėję metai buvo darbingi: nustatyti 4 Reklamos įstatymo pažeidimai, išnagrinėta daugiau nei 200 skundų dėl galimų įstatymo pažeidimų, o reklamos davėjams išsiųsta daugiau nei 200 įspėjimų. Tokios veiklos apimtys leidžia įtarti pakankamą krūvį Konkurencijos tarybos ištekliams – tiek finansiniams, tiek žmogiškiesiems, kurie nuo 2019 m. sausio 1 d. galėtų būti atlaisvinti papildomoms funkcijoms tiek mažmeninės prekybos sektoriuje, tiek konkurencijos teisės pažeidimams tirti. Tiesa, Konkurencijos tarybos nuomone, šių funkcijų atlikimui reikėtų papildomo finansavimo, kurio šiuo metu nėra numatyta.
Kaip bebūtų, reikia manyti, kad ir kitais metais mažmeninės prekybos sektorius turėtų būti ne mažiau aktualus, ypač turint omenyje Konkurencijos tarybos didėsiančius įgaliojimus mažmeninės prekybos įmonių atžvilgiu.
Ar verslui reikėtų ruoštis didesniam Konkurencijos tarybos tyrimų dėl konkurencijos teisės pažeidimų skaičiui?
Draudžiami susitarimai visada buvo ir bus Konkurencijos tarybos akiratyje. Vienas iš Konkurencijos tarybos įrankių, padedančių atskleisti draudžiamus susitarimus, yra atleidimo nuo baudų programa, tačiau vienas iš siūlomų Konkurencijos įstatymo pakeitimų galėtų sudaryti papildomas prielaidas tokių susitarimų išaiškinimui.
Siūlomas projektas iš esmės numato, kad fizinis asmuo, pateikęs įrodymus, kuriais remdamasi Konkurencijos taryba nustato draudžiamą susitarimą, turi teisę gauti vienkartinę piniginę išmoką. Projekte taip pat numatyta, kad išmokos dydis sudarytų 1 procentą nuo Konkurencijos tarybos paskirtos baudos, bet nebūtų mažesnė nei 1000 EUR ir ne didesnė nei 100 000 EUR. Projekte taip pat numatytos kitos papildomos sąlygos, kurių asmuo, siekiantis gauti tokią išmoką, privalėtų laikytis.
Panašų instrumentą, skirtą padėti išaiškinti draudžiamas veikas, turi ir Specialiųjų tyrimų tarnyba bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos. Tiesa, STT maksimali išmokos suma siekia 28 500 EUR, o FNTT – 14 000 EUR. Pavyzdžiui, 2017 m. STT 24 asmenims, suteikusiems vertingos informaciją, išmokėjo 19 100 EUR (vidutiniškai viena išmoka siekė 800 EUR). Taigi turint omenyje, kad panašus instrumentas veikia skatinant asmenis pranešti apie nusikalstamas veikas STT ir FNTT, akivaizdu, kad dar didesnis finansinis atlygis asmenis galėtų paskatinti kreiptis ir į Konkurencijos tarybą, jei toks asmuo manys turintis institucijai reikalingos informacijos.
Įmonėms reikėtų pradėti galvoti, kaip eliminuoti arba bent jau bandyti sumažinti tokias savo rizikas gauti baudą, siekiančią iki 10 procentų įmonės pajamų praėjusiais finansinės veiklos metais.
Svarbu pažymėti tai, kad, įtvirtintus siūlomą išmokos skyrimo galimybę, lenktynės, kas greičiau pateiks informaciją, gali būti neišvengiamos. Pavyzdžiui, darbuotojas, kuris turi atitinkamus įrodymus dėl savo įmonės veiksmų darant draudžiamą susitarimą, ir tokį pažeidimą galimai padariusi įmonė gali pradėti konkuruoti, kas greičiau praneš Konkurencijos tarybai apie galimą draudžiamą susitarimą. Asmuo netektų teisės gauti išmoką, jei įmonė, galimai padariusi draudžiamą susitarimą, pirma praneštų Konkurencijos tarybai apie neteisėtą savo elgesį. Įmonė, pavėlavusi pateikti prašymą pagal atleidimo nuo baudų programą, nuo jos negalėtų būti atleista.
Todėl, jei Konkurencijos įstatymas vis dėlto numatys galimybę mokėti išmoką už atitinkamos informacijos pateikimą, įmonėms reikėtų pradėti galvoti, kaip eliminuoti arba bent jau bandyti sumažinti tokias savo rizikas gauti baudą, siekiančią iki 10 procentų įmonės pajamų praėjusiais finansinės veiklos metais.
Samanta Šereikaitė yra advokatų kontoros COBALT asocijuota teisininkė.
