Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Sėkmingos karjeros startas: rinkdamiesi profesiją vadovaukitės širdimi, o ne stereotipais

Niekam ne paslaptis – moterys Lietuvoje uždirba gerokai mažiau nei vyrai. Ir ne tik todėl, kad jie dažniau nei moterys užima aukštas pareigas, ar dėl to, kad moterys kuriam laikui „iškrenta“ iš darbo rinkos, nes augina vaikus ar slaugo pasiligojusius artimuosius. Dar viena priežastis – egzistuoja stereotipai arba vadinamosios „vyriškos“ ir „moteriškos“ profesijos, o pastarųjų atlyginimai mažesni. Kaip įveikti stereotipus, dėl kurių moterų ekonominė padėtis prastesnė už vyrų, aiškinosi Lietuvos moterų lobistinės organizacijos atstovai bei mokslininkai – lyčių lygybės ekspertai. Jie ir dalijasi savo įžvalgomis.
Kirpėjas
Pokalbis dėl darbo / 123rf.com

Atotrūkis tarp moterų ir vyrų atlyginimų toliau didėja

Vidutinis atlyginimas Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį sparčiai augo. Tarptautinės finansinių technologijų bendrovės „Tipalti“ atlikto tyrimo duomenimis mūsų šalyje jo augimas buvo vienas sparčiausių tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narių ir nuo 2011 iki 2021 m. padidėjo beveik du kartus.

Dažnai pabrėžiama, kad skirtinguose šalies regionuose jis nevienodas, tačiau daug rečiau kalbama apie tai, kad Lietuvoje gerokai skiriasi ir moterų bei vyrų atlyginimai. Ir auga moterų atlyginimai lėčiau nei vyrų. Po to, kai 2021 m. pavasarį „Sodra“ pradėjo skelbti vyrų ir moterų atlyginimus, atlikti tyrimai atskleidė, kad per metus nuo 2021 m. balandžio iki 2022 m. balandžio vyrų atlyginimai augo apie 20 %, moterų – 18,5 %, o atotrūkis net didėja. „Sodros“ duomenimis pernai balandį moterų atlyginimas vidutiniškai šalyje buvo 1391 Eur/mėn., vyrų – 1581 Eur/mėn. (skirtumas 190 Eur/mėn.), o šių metų balandį moterų atlyginimai vidutiniškai šalyje siekė 1649 Eur/mėn., vyrų – 1897 Eur/mėn. (skirtumas 248 Eur/mėn.). Kitas akis badantis faktas: tik 11-oje iš 76-ių analizuotų veiklos sričių moterų atlyginimas buvo didesnis už vyrų, tačiau šis skirtumas dažniausiai pastebimas menkiau apmokamose srityse. O portalo „CV-Online Lietuva“ gruodžio viduryje paskelbtais duomenimis, vyrai Lietuvoje uždirba 23,7% daugiau nei moterys. Tiesa, taip yra ne tik Lietuvoje – kitų ES šalių darbo rinkoje moterų darbo užmokestis taip pat mažesnis už vyrų: skaičiuojama, kad moterys per visą gyvenimą vidutiniškai uždirba 17 % mažiau nei vyrai.

Fotolia nuotr./Darbo pokalbis
Fotolia nuotr./Darbo pokalbis

„Dėl darbo užmokesčio atotrūkio ekonominė moterų ir vyrų padėtis visose šalyse, taip pat ir Lietuvoje skirtinga, o atlyginimo dydžiui nemažos įtakos turi profesinė ir sektorinė bei darbo rinkos segregacija pagal lytį“, – pabrėžia nevyriausybinės organizacijos „Lietuvos moterų lobistinė organizacija“ (LMLO) pirmininkė Audronė Kisielienė. Anot jos, merginos dažnai renkasi studijas, kurias baigusios įgyja vadinamąsias „moteriškas“ specialybes, vaikinai – „vyriškąsias“ profesijas, ir būtent „segregacija dėl lyties švietimo ir darbo rinkos srityse yra viena iš moterų ir vyrų nelygybės priežasčių“. Anot pašnekovės, tai ir paskatino ją su kolegomis tirti segregacijos dėl lyties priežastis ir pasekmes bei ieškoti būdų, kurie padėtų kompleksiškai spręsti šią problemą, visų pirma, keičiant stereotipines nuostatas renkantis profesijas ar planuojant karjerą.

Profesijas vis dar skirstome

„Pagrindinė darbo rinkos segregacijos pagal lytį priežastis – giliai įsišaknijęs ir sunkiai besikeičiantis požiūris į moterų ir vyrų vaidmenis, į darbus ir profesijas, tinkamas moterims ar vyrams. Į šią problemą dėmesį atkreipė ir Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos komitetas, 2019 m. paraginęs Lietuvą imtis priemonių, kad būtų pašalinti diskriminaciniai lyčių stereotipai ir barjerai, kurie trukdo mergaitėms rinktis netradicines moterims mokslo ar profesijų sritis, o profesinė vyrų ir moterų segregacija bei atlyginimų skirtumas mažėtų“, – sako A.Kisielienė, aiškindama, kas paskatino jos vadovaujamą organizaciją kartu su kitomis šalies NVO atlikti tyrimą „Stereotipinių nuostatų lyčių atžvilgiu įtaka darbų (studijų, specialybių, profesijų) pasirinkimui“.

Šis tyrimas, pasakoja A. Kisielienė, patvirtino, kad vadinamosios „moteriškos“ profesijos dažnai yra mažiau vertinamos nei „vyriškos“, vadinamuosiuose „moteriškuose“ sektoriuose atlyginimai vidutiniškai neretai žemesni, nei vadinamuosiuose „vyriškuose“, o pagrindinė darbo rinkos segregacijos pagal lytį priežastis – giliai įsišaknijęs ir sunkiai besikeičiantis požiūris į moterų ir vyrų vaidmenis, darbus ir profesijas, tinkamas moterims ar vyrams. „Tačiau merginos ir toliau renkasi studijas, kurias baigusios įgyja vadinamąsias „moteriškas“ specialybes, o vaikinai – „vyriškas“, – pastebi ji.

123RF.com nuotr./Planavimas
123RF.com nuotr./Planavimas

Profesija lyties neturi

Rinkdamiesi profesiją jauni žmonės neretai sprendžia sudėtingą dilemą – kaip teisingai pasirinkti specialybę, o priimant galutinį sprendimą nemažai įtakos turi ne tik tėvų, artimųjų, draugų, švietėjų nuomonė, bet ir stereotipai. „Stereotipinės nuostatos vis dar daro gana stiprią įtaką skirstant profesijas į „moteriškas“ ir „vyriškas“, ir dalis jaunuolių rinkdamiesi profesiją vis dėlto vadovaujasi stereotipais, kad vienos profesijos yra „vyriškos“, kitos „moteriškos“. Tačiau džiugina tai, kad dauguma tyrimo dalyvių teigė, jog, jų manymu, profesijos „lyties neturi“ ir nesureikšmino lyties kaip svarbaus aspekto renkantis studijas“, – pasakoja LMLO pirmininkė A.Kisielienė.

Anot jos, tyrimo rezultatai atskleidė, kad dauguma jaunų žmonių mano, jog situacija keičiasi į gerąją pusę. „Pavyzdžiui, respondentai sakė manantys, kad mes sąmoningai bandome atsisakyti pasenusių stereotipų, apibrėžiančių kas yra tipiškai „moteriška“ ir „vyriška“, ir po truputį „mažais žingsniukais“ judame link to, kad būtų atsisakyta vadinamųjų „vyriškų“ ir „moteriškų“ profesijų“, todėl pokyčiai anksčiau ar vėliau įvyks. Tačiau akivaizdu, kad su vienomis profesijomis susijusių stereotipų atsikratyti galima greičiau, su kitoms seksis sunkiau“, – pasakoja A. Kisielienė, pabrėždama, kad reikšmingos įtakos turi ir tai, kaip stipriai vieną ar kitą profesiją su konkrečia lytimi sieja visuomenėje susiformavusios nuostatos.

Nuostatas keis patys žmonės

Tyrimas, kuris buvo atliktas įgyvendinant projektą „Startas lygiavertei karjerai“, atskleidė ir tai, kad, respondentų nuomone, siekiant įveikti stereotipus, jog lytis daro įtaką renkantis profesiją, labai svarbu, kaip save identifikuoja patys žmonės.

„Tyrimo dalyvių nuomonės buvo skirtingos, tačiau tarp dažniausiai pasitakančių atsakymų buvo auklėjimas, švietimas, komunikacija ir „gyvas pavyzdys“. Galima sakyti, kad būtent jį apklausos dalyviai laiko vienu veiksmingiausių, efektyviausių dalykų, lemiančių, kad profesija bus pasirinkta nepaisant lyčių stereotipų. Jie taip ir sakė: „Efektyviausia, kai rodomi gyvieji pavyzdžiai, nes jie labiausiai paskatina žmogų pažvelgti į pasaulį kitaip“, – apibendrindama tyrimo rezultatus sako A. Kisielienė. Pasak jos, respondentų nuomone, ypatingai paveikus „gyvas pavyzdys“ – matyti „tikrą, daug pasiekusį profesionalą, puikiai išmanantį savo sritį“, – tuomet klausimas, ar jo pasirinkta profesija jam tinka pagal lytį, net nekyla. „Tokius pavyzdžius vaikinai ir merginos laiko savotišku padrąsinimu laužyti stereotipus ir rinktis netipines lyčiai specialybes. Ir kuo jų bus daugiau, tuo greičiau senieji stereotipai nukeliaus į praeitį“, – pabrėžia pašnekovė.

Kadangi savaime stereotipai nyksta nenoriai, įgyvendinant projektą „Startas lygiavertei karjerai“ buvo parengtos rekomendacijos įvairių sričių specialistams, galintiems paskatinti jaunuomenę atsikratyti profesinės karjeros pasirinkimą ribojančių lyties stereotipų, bei vaizdo klipai visuomenei. „Manome, kad tai padės mažinti lyčių stereotipų įtaką – paskatins jaunimą atsižvelgti į asmeninius gebėjimus ir rinktis netipinę lyčiai profesinės karjeros bei būsimo darbo kryptį“, – sako projektą „Startas lygiavertei karjerai“ kartu su partneriais įgyvendinusios Lietuvos moterų lobistinės organizacijos pirmininkė A.Kisielienė. Įgyvendinant Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos remiamą, valstybės biudžeto lėšomis finansuojamą projektą taip pat dalyvavo Lygių galimybių pėtros centras, Socialinių inovacijų fondas bei Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?