Lietuvoje vyresni žmonės tarsi nematomi, pamiršti su savo problemomis, nors sudaro didelę dalį visuomenės. Todėl trys didžiausios su senjorais dirbančios organizacijos susivienijo ir kviečia padaryti nesudėtingą, bet svarbų darbą – aplankyti savo ar tiesiog pažįstamus senelius ir padovanoti jiems dėmesio ir šilumos.
Skurdas ir vienatvė – kasdienybė
„Aplankykite šiandien savo ar tiesiog pažįstamus senelius, nueikite išgerti arbatos, pakvieskite juos kartu pasivaikščioti ar tiesiog pabendrauti. Jei neturite galimybės aplankyti, paskambinkite. Labai norime, kad ši diena paskatintų žmones dažniau prisiminti senelius ir jiems padėti“, – sako Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė Gintarė Guzevičiūtė.
Bendraudamos su senjorais organizacijos pastebi, kad seneliai Lietuvoje susiduria su daug problemų, viena jų – skurdas. Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos skurdo ir socialinės atskirties rodikliai yra vieni aukščiausių visoje Europos Sąjungoje. Didžiausias skurdo lygis yra 65 metų ir vyresnių žmonių grupėje. Seneliai Lietuvoje ne tik skursta, bet dažnai jaučiasi vieniši ir visų pamiršti, kas trečias vyresnis negu 65 metų žmogus Lietuvoje gyvena vienas.
„Senjorai mums gali duoti daugiau nei mes jiems – jie gali dalintis unikaliomis patirtimis. Išgyvenę tremtis, netektis, politinius pasikeitimus, jie yra mūsų šimtmečio Lietuva, jie tikrieji jos istorijos liudytojai ir dalyviai. Atsigręžkime – jų buvimas yra didžiausia dovana. Be jų nebūtų mūsų“, – kviečia Maltos ordino pagalbos tarnybos generalinė sekretorė Dalia Kedavičienė.
Prieš savaitę Lietuvą lankęs Popiežius Pranciškus irgi ragino neužmiršti savo šaknų, skatino jaunimą bendrauti su vyresnės kartos žmonėmis.
„Įsiklausykime į tai, ką mums sakė popiežius Pranciškus. Jis ragina mus greitame gyvenimo tempe „sulėtinti žingsnį, palikti nuošalėj nerimą ir skubėjimą, kad išmoktume pažvelgti į akis ir palydėti likusį kelkraštyje“. Šiandien daugybė mūsų senolių atsidūrė kelkraštyje. Pabūkime su jais, padėkime jiems gyventi oriai“, – ragina Lietuvos „Caritas“ generalinė sekretorė Deimantė Bukeikaitė.
Senelius lankys ir tūkstančiai savanorių
Senjorus šiandien lankys ir nuolatos seneliams padedantys „Carito“, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus bei Maltos ordino pagalbos tarnybos savanoriai, kurių visos organizacijos kartu turi daugiau kaip 5 tūkstančius.
Savanoriai, priklausomai nuo padedančios organizacijos, slaugo senelius, teikia jiems nuolatinę pagalbą maistu, priežiūros priemonėmis, palydi pas gydytoją, padeda spręsti pačias įvairiausias bėdas ar tiesiog padeda jaustis ne tokiems vienišiems – kartu užsiima senelių mėgstama veikla, bendrauja.
„Kartą mano lankoma senelė prasitarė, kad jai patinka tam tikra muzika. Tuomet aš paėmiau jai ir įrašiau tos muzikos į kompaktinį diską. Kai paleidau, močiutė tiesiog nušvito ir taip džiaugėsi... Man tai mažytis darbelis, o jai – didelė laimė“, – pasakoja vienišą senelę lankanti Raudonojo Kryžiaus savanorė studentė Jovita Umbrasaitė.
Senelius lanko ir jiems padeda ne tik jaunimas, pagelbėti artimui dažnai imasi ir vyresnio amžiaus žmonės.
„Daugelį metų esu maltietis savanoris, Vilniuje vežioju skurstantiems senoliams maisto paketus, – pasakoja 81 metų technikos mokslų daktaras Audris Smilgevičius. – Matau, kad jie manęs laukia, ypač tie, kurie gyvena vieni, sukaustyti ligų. Su daugeliu iš jų pasikalbame ilgiau, stengiamės spręsti buitines problemas. Malonu, kad būdamas tokio amžiaus galiu būti naudingas. Prasmingas darbas man pačiam teikia daug jėgų, sveikatos ir pasitenkinimo. Savanoriauju jau 14 metų.“
Malonu, kad būdamas tokio amžiaus galiu būti naudingas.
Savanorystė gali padėti užmegzti nuoširdžias draugystes. „Caritas“ savanorių koordinatorė Veronika Grincevičienė iš Pivašiūnų pasakoja, jog jai prieš akis gimsta neišardomos draugystės: „Netoli mūsų gyvena senolė, kuri dėl ligos negali išeiti iš namų. Viena savanorė prieš keletą metų ėmė lankyti. Pastebėjau, kad vizitai tapo vis dažnesni. Šiandien šios moterys – geriausios draugės, kurios dalinasi ne tik maistu, drabužiais, vaistais, bet daugiausiai – žmogiškąja šiluma ir dėmesiu viena kitai“.
Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena minima nuo 1990 m. Europos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, 2060 m. Lietuvoje bus 2,5 mln. gyventojų, iš jų pensinio amžiaus – daugiau nei 800 tūkstančių.