Prognozuojama, kad 2019-aisiais pasaulyje el. komercijos sektorius pasieks daugiau nei 2,8 trln. JAV dolerių pajamas, o internetu apsipirks beveik 3 mlrd. vartotojų, iki 2021 m. elektroninės prekybos apyvartą išauginant iki 4,9 trln. JAV dolerių.
Pasak švarinimosi akcijos „Darom“ logistikos partnerės, pristačiusios daugiau nei 150 tūkst. šiukšlių maišų ir specialių pirštinių į kelias dešimtis Lietuvos savivaldybių, „Omniva Lietuva“ paslaugų plėtros vadovės Giedrės Vaitekūnaitės, toks elektroninės komercijos populiarumas turi savo kainą, todėl svarbu, kad ji būtų kuo tvaresnė visoms šalims, įskaitant ir aplinką, kurioje gyvename.
„Tvaresnių sprendimų ieškojimas, sąlyginai brangesnis pristatymas į namus, pokyčiai darbo kultūroje – žmonės dirba ilgiau, mažiau fiksuotomis valandomis ir auganti e. komercijos konkurencija lemia naujas tvaresnes siuntų pristatymo alternatyvas. Viena jų – paštomatai“, – sako G. Vaitekūnaitė.
Paštomatų alternatyva
Paštomatų alternatyva, be abejo, yra tvaresnis sprendimas, palyginti su pristatymu į namus paslauga. Dėl susietų siuntinių pristatymo, kai kelių siuntėjų prekės pristatomos į tą pačią vietą, efektyvaus maršruto sudėliojimo ir garantuoto sėkmingo pristatymo prie paštomatų terminalo, transportavimo metu sukuriamos išmetamosios dujos ir kitos išlaidos gali būti gerokai sumažintos.
Pavyzdžiui, skaičiuojama, kad vienas paštomatų kurjeris, nuvažiuodamas 70 km, gali pristatyti iki 600 siuntinių per dieną, o standartinės į namus paslaugos kurjeris nuvažiuoja 150 km ir pristato 60 siuntinių per dieną. Šis pristatymo būdas per metus išskiria 20 kartų daugiau anglies dioksido į aplinką, atitinkamai sunaudojant tiek pat kartų daugiau degalų.
„Paštomatai dalinai veikia savitarnos sistemos principu, nes siuntą atvežęs ir ją paštomato terminalo dėžutėje palikęs kurjeris vienu kartu į terminalą atveža bent kelias dešimtis siuntinių. Siuntos gavėjas pats atsiima siuntinį jam patogiu metu, dažniausiai šalia namų esančioje vietoje, išvengiant paskutinės mylios problemos“, – pasakoja G. Vaitekūnaitė.
„Omniva Lietuva“ praėjusiais metais pristatė daugiau kaip 2 mln. siuntų, o savo valdomą paštomatų tinklą išplėtė iki 150 paštomatų 57-uose šalies miestuose. Iki šių metų pabaigos tinklą planuojama auginti iki 200–250 paštomatų.
Paskutinės mylios iššūkis
Su milžiniška e. komercijos plėtra susieta ir logistikos bendrovių paskutinės mylios pristatymo svarba galutiniams vartotojams, t. y. kelias nuo siuntų paskirstymo taško iki galutinio pirkėjo. G. Vaitekūnaitė pastebi, kad pirkėjai internetu linkę užsisakyti ir vieną prekę, kurios užsakymas tokiu atveju vertinamas kaip itin pritaikytas pirkėjo poreikiui ir dažnai vadinamas „paskutinės mylios problema“ – paskutinės tiekimo grandinės dalies, kai siuntinys yra pristatomas gavėjui, iššūkiu.
„Paskutinės mylios reiškinys globaliu mastu yra vertinamas kaip labiausiai aplinkosaugai nedraugiškas procesas, prisidedantis prie eismo ir taršos augimo miestuose. Ekonomiškai – mažiausiai optimalus siuntimo būdas dėl tokių veiksnių kaip nepavykusių siuntų pristatymas ar tolimų atstumų. Žmonėms atsigręžiant į paslaugų vartojimą neišeinant iš namų, paštomatus laikome galimybe, padedančia minimizuoti potencialias žalas, – sako G. Vaitekūnaitė.
Ateities sprendimai
Ieškant dar daugiau tvaresnių sprendimų siuntų logistikos rinkoje, realiai pradedamos diegti ir tokios naujovės kaip dronai. Dronams, pristatantiems įvairių rūšių prekes, šiuo metu skiriamos didžiules investicijos iš itin didelių rinkos žaidėjų, tokių kaip „Amazon“ ar „Google“, o Australijos, Šveicarijos, Vokietijos, Singapūro ir Ukrainos pašto paslaugas teikiančios įmonės jau atlieka įvairius pilotinius projektus, išbandant nepilotuojamų dronų teikiamų paslaugų galimybes. Skaičiuojama, kad mažų ir lengvų siuntų pristatymas dronais išskiriamo anglies dvideginio požiūriu yra reikšmingai draugiškesnis aplinkai.
Pavyzdžiui, nuo praėjusių metų pabaigos dronų diegimo logistikos srityje lyderis Šveicarijos paštas dronais gabena laboratorinius mėginius iš Ciuricho universiteto ligoninės į Irchelio universitetą Ciuricho universitete. Laboratoriniai mėginiai gali pasiekti savo paskirties vietą dvigubai greičiau nei keliaujant Ciuriche – sutaupytas laikas gali būti neįkainojamas pacientams, gydytojams ir kitiems sveikatos priežiūros specialistams.
Tačiau, pasak rinkos analitikų, nėra iki galo aišku, ar dronais bus galima siuntas pristatyti didmiesčiuose, ar tai liks optimalesne galimybe už didelių miestų ribų. Taip pat tikėtina, kad ši paslauga oru ekonomiškai gali būti mažiau palanki vartotojams – pristatymas oru yra brangesnis. Tačiau ateityje ieškant vis tvaresnių sprendimų manoma, kad autonominės transporto priemonės, įskaitant dronus, užims apie 80 proc. siuntų pristatymo rinkos.
