„Pasirinkdami skaitmenizaciją kaip šio forumo pagrindinę temą dar tuomet, kai apie COVID-19 niekas nebuvo girdėjęs, pataikėte tiesiai į dešimtuką. Jei iki tol tai tebuvo gražus žodis, tai šį pavasarį, vos per kelias valandas, skaitmenizacija tapo naująja realybe mums visiems. Aš pats galiu pasakyti, kad dar prieš pusmetį nebuvau nei dalyvavęs, nei girdėjęs, kas yra ZOOM susitikimas, o šiandien tai tapo kiekvieno iš mūsų kasdienybe,“ – kalbėjo atidaromąją forumo žodį taręs naujai paskirtasis Norvegijos ambasadorius Ole Terje Horpestad, į Vilnių atvykęs vos prieš mėnesį, bet, kaip pats sako, jau spėjęs pajusti ir įsitikinti, kokia aktyvi, entuziastinga ir šilta yra Norvegijos verslo bendruomenė Lietuvoje.
Pasak ambasadoriaus, šiais nežinomybės ir neužtikrintumo laikais skaitmeninė ateitis tapo dabartimi, o pirmosios eilės joje rezervuotos vizionieriams – ir šio forumo pranešėjai yra vieni jų.
Norvegijos-Lietuvos prekybos rūmų kartu su Norvegijos Karalystės ambasada Lietuvoje organizuojamame kasmetinis renginys šiemet buvo kiek kitoks: be dalyvių salėje, forumą stebėjo ir internetinės transliacijos žiūrovai. Pasak organizatorių, tikėtina, kad toks forumo organizavimo modelis bus taikomas ir ateityje.
Iš viso apie skaitmeninę dabartį ir ateitį forume kalbėjo 7 pranešėjai iš Norvegijos ir Lietuvos, analizavę, kaip skaitmenizacija keitė konkrečias verslo šakas, sklaidę dirbtinį intelektą supančius mitus ir dalinęsi partnerystės tarp Lietuvos-Norvegijos geraisiais pavyzdžiais.
Darbas iš namų patrigubino kibernetinių nusikaltimų skaičių
Norvegija, kaip ir Lietuva, per COVID-19 epidemijos krizę pademonstravo vienus geriausių ekonomikos rodiklių Europoje. Apie tai, kaip šaliai sekėsi susidoroti su šiuo iššūkiu, perkelti verslo ir viešojo sektoriaus paslaugas į elektroninę erdvę, bei kaip pandemija suteikė neįtikėtiną postūmį skaitmenizacijos plėtrai visose gyvenimo srityse, pasakojo „ICT Norway“ vadovas Fredrik Syversen pranešime „ Skaitmeninė ateitis: kaip Norvegija išlaikė pandemijos egzaminą ir kas bus toliau“.
„ICT Norway“ – tai didžiausia suinteresuotoji grupė Norvegijos IRT industrijoje, atstovaujanti visus pagrindinius korporacinius žaidėjus – nuo didžiųjų, iki smulkiųjų kompanijų.
Pristatydamas Norvegijos situaciją, F. Syversen vardijo svarbiausius IRT veiklą formuojančius veiksnius: vos 5,3 milijono gyventojų turinti Norvegija yra ribotos namų rinkos šalis, todėl verslai turi aktyviai skverbtis į tarptautines rinkas. Didelė ekonomika, bet maža populiacija lemia tai, kad norvegai remiasi imigrantais, kompetencijomis ir naujomis idėjomis iš užsienio, kad galėtų augti toliau. Pagrindinės Norvegijos IRT kompanijos eksportuoja daugiau kaip 75 proc. savo produkcijos – bent kelios jų dirba ir Lietuvoje (pvz. „Visma“).
Kita vertus, Norvegijos rinka yra labai imli inovacijoms ir geba jomis naudotis: šalis viena pirmųjų perėmė naujuosius technologinius proveržius produktuose ir sistemose, naujų produktų ir paslaugų diegimą privačiame ir viešajame sektoriuose – pastarasis yra svarbus IT industrijos klientas – apie 45 proc. Norvegijos IT verslų dirba būtent viešajam sektoriui.
Šiuo metu vertinant skaitmeninę Norvegijos padėtį, tai yra pasaulinis lyderis pagal infrastruktūrą, o štai tarp pagrindinių F. Syversen išvardytų silpnybių – vis dar neįdiegta e-vyriausybės sistema ir reikiamų gebėjimų turinčių žmonių stygius rinkoje.
Kokia realybė pasitiko norvegus šių metų kovą? Kaip ir didžiojoje dalyje pasaulio: uždarytos mokyklos ir darželiai, viešojo maitinimo įstaigos, biurai, atšaukti visi renginiai.
„Užsidarė visa šalis. Ir jau kitą dieną daugiau kaip milijonas darbuotojų persikėlė dirbti iš namų. 800 tūkstančių moksleivių ir studentų, visos viešosios paslaugos nutraukė darbą fizinėse vietose ir persikėlė į internetą. Milžiniškas pokytis vos per 24 valandas, – prisimena pranešėjas ir įvardija, kaip tai atrodė IT skaičiais: – 40 proc. išaugęs duomenų srautas iš namų, 25 proc. – o dienos metu net 50 proc. – išaugęs transliacijų (streaming) srautas. Ir... patrigubėjęs kibernetinių nusikaltimų skaičius, didžiąją dalimi dėl to, kad namuose dirbantys darbuotojai ėmė naudotis namų, o ne apsaugotais kompanijų tinklais ir prietaisais. Tai sukėlė kai kurioms kompanijoms nemažai problemų“.
Ir, žinoma, tai nebuvo vieninteliai Norvegiją ištikę iššūkiai, juos lydėjo kitos bėdos: smukusios naftos kainos (nafta ypač svarbi šalies ekonomikai), stipriai išaugusios viešojo sektoriaus išlaidos, į neregėtas aukštumas išaugusi bedarbystė.
„Mes jau daug metų kartojame, kad negalime gyventi vien iš naftos, bet per šią pandemiją gavome dar vieną postūmį žvelgti į priekį, toliau nei mus iki šiol maitinusi Šiaurės jūra. Turime suprasti, kad niekada nebegrįšime prie to, kas buvo įprasta (old normal) – greičiau jau tai, kas vyksta dabar, yra naujoji tikrovė (new normal),“ – tvirtina F. Syversen.
Skaitmenizacija paremta ekonomika – jau šiandien
Juolab kad ši priverstinė ir skubi skaitmenizacija atnešė nemažai teigiamų pokyčių: kaip parodė atlikta švietimo įstaigų apklausa apie mokymąsi pandemijos metu, dauguma studentų ir moksleivių tą laikotarpį įvertino pozityviai. Dar didesnius pokyčius skaitmenizacijos link pandemija sukėlė medicinos sektoriuje: Norvegijoje išpopuliarėjo medicininės video konsultacijos, suklestėjo elektroninė vaistų išrašymo sistema, žmonės praktiškai nebesilanko pas savo bendrosios praktikos gydytojus – vietoje to naudodamiesi online paslaugomis. F. Syversen pastebi, kad vienas aktualiausių Norvegijai tenkančių iššūkių – „sidabrinis cunamis“, kaip dabar vadinama senstančios visuomenės problema, kai vis mažiau lieka darbingo amžiaus žmonių, galinčių pasirūpinti pagyvenusiais gyventojais. Ir čia, jo nuomone, vėlgi gali padėti technologijų bendrovės, randančios būdų, kaip sumažinti naštą, tenkančią sveikatos ir slaugos sektoriaus darbuotojams.
„Mums reikia pasirūpinti įgūdžiais, stiprinti ugdymo įstaigas, universitetus, ir pasitelkti gabiausius žmones skaitmeniniams iššūkiams spręsti. Vien Norvegijoje, pasak kai kurių ataskaitų, IT industrijoje mums trūksta apie 10 000 specialistų. Tuo tarpu kalbant apie Lietuvą ir Norvegiją, šiuo metu turime ieškoti atsakymų į tokius klausimus: kaip geriau integruoti Lietuvą ir Baltijos šalis į šiaurės regioną? Šiandien kaip niekad svarbi glaudi Baltijos-Šiaurės šalių partnerystė ir bendradarbiavimas. Skaitmenizacija paremta ekonomika – kaip galime ją integruoti į jau egzistuojančius Lietuvos-Norvegijos verslo ryšius?“ – kėlė klausimus Norvegijos IRT kompanijas vienijančios organizacijos vadovas, pabrėždamas, kad Baltijos ir Šiaurės šalių regionai turėtų judėti į priekį išvien tiek ekonominėje, tiek socialinėje plotmėje, o spartesnei integracijai neabejotinai pasitarnaus skaitmenizacijos procesai.
