Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Skaitmeninio turto rūšys: kaip susigaudyti skirtingų kriptovaliutų įvairovėje?

Net finansiškai gerai išprususiam žmogui kriptovaliutų pasaulis gali sukelti nemažai klausimų ir priversti gerokai pasukti galvą. Skirtingos skaitmeninės valiutos, gausybė prekybos platformų, kainų svyravimo tendencijos, kurios nesiremia tradiciniais finansų rinkų principais, ir daugybė naujų terminų – visa tai gali atrodyti painiai ir sudėtingai.
Skaitmeninio turto rūšys: kaip susigaudyti skirtingų kriptovaliutų įvairovėje?
Skaitmeninio turto rūšys: kaip susigaudyti skirtingų kriptovaliutų įvairovėje? / Istock nuotr.

„Kriptovaliutų rinka, su savo nepastovia kaina ir decentralizuota struktūra, iššūkių kelia net finansų specialistams. Reikia ne tik gerai suprasti šias technologijas, bet ir sugebėti orientuotis greitai besikeičiančioje aplinkoje. Vis dėlto kriptovaliutų pasaulis nėra toks sudėtingas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio“, – sako Christianas Lenkas, kripto valiutų bendrovės „Wickie“ vadovas.

Jo nuomone, nesusidūrus su skaitmeninių valiutų pasauliu geriausia apie jį mokytis nuosekliai – visų pirma reiktų išsiaiškinti, kas apskritai yra kriptovaliutos, ir apžvelgti pagrindines jų kategorijas.

Kriptovaliutos

Kriptovaliuta yra skaitmeninė valiuta, pagrįsta blokų grandinės (angl. blockchain) technologija. Tai decentralizuotos skaitmeninės valiutos, kurių pagrindinis tikslas yra užtikrinti saugią, greitą ir nepriklausomą transakcijų sistemą be centrinių bankų ar valdžios įsikišimo.

Bitkoinas (BTC), eteris (ETH), „Build and Build“ (BNB) ar „Solana“ (SOL) yra turbūt geriausiai žinomos ir pagal rinkos kapitalizaciją didžiausios kriptovaliutos.

Kriptovaliutos pasiekiamos per kriptografines pinigines arba biržas. Žmonės įprastai sako, kad kriptovaliutos yra „laikomos“ piniginėse. Tačiau faktiškai kriptovaliutų nėra kriptografinėse piniginėse ar biržose – iš tikrųjų jos visada lieka blokų grandinėje.

Pirmoji ir geriausiai žinoma kriptovaliuta yra bitkoinas, kurią 2009 m. sukūrė asmuo ar grupė, pasivadinusi Satoshi Nakamoto pseudonimu. Nuo tada atsirado tūkstančiai kriptovaliutų, kurių kiekviena turi unikalių savybių ir tikslų.

Kaip ir tradicines valiutas, kriptovaliutas galima naudoti kaip mainų priemonę. Tačiau bėgant metams kriptovaliutų naudojimo spektras labai išsiplėtė.

Stabilios vertės monetos (Stablecoins)

Daugelio gerai žinomų kriptovaliutų, pavyzdžiui, bitkoino ar eterio rinkos vertė smarkiai svyruoja. Tuo tarpu stabiliųjų kriptovaliutų (angl. stablecoins) vertė yra susieta su tradiciniu stabiliu turtu, pavyzdžiui, pagrindinėmis valiutomis, žaliavomis.

Vis labiau populiarėja su JAV doleriu susietos „Tether“ (USDT), „USD Coin“ (USDC), taip pat eurais paremta „Eurite“ (EURI).

Stabilios monetos yra sukurtos siekiant išvengti šiai rinkai įprasto nepastovumo, o už kiekvieną išleistą stabilios vertės kriptovaliutos vienetą yra laikomas atitinkamos vertės užstatas, kurį galima išpirkti.

Algoritmas valdo išleistų stabiliųjų kriptovaliutų pasiūlą, didindamas arba mažindamas ją pagal tam tikrus kriterijus, taip išlaikydamas jų susiejimą su stabiliu turtu.

Stabiliosios monetos yra naudojamos prekyboje, atliekant mokėjimus, pervedimus ir tinka kriptorinkos naujokams, kurie jos baiminasi dėl pernelyg didelės rizikos.

Prekių ir paslaugų žetonai (Utility Tokens)

Prekių ir paslaugų žetonai, dar vadinami naudingumo žetonais (angl. utility tokens), yra kriptovaliutos, kurios suteikia vartotojams teisę pasinaudoti tam tikromis paslaugomis arba produktais tam tikroje blockchain platformoje. Naudingumo žetonai yra skirti konkrečioms funkcijoms atlikti, o jų vertė dažnai priklauso nuo platformos, kurioje jie naudojami, populiarumo.

Pavyzdžiui, kriptovaliuta eteris, kuri priskiriama prekių ir paslaugų žetonams, yra naudojamas „Ethereum“ tinkle atlikti sandorius arba naudotis išmaniosiomis sutartimis.

Anot svetainės „Binance Academy“, jie suteikia naudotojams prieigą prie įvairių paslaugų ar funkcijų, veikia kaip tam tikras skaitmeninis raktas, leidžiantis atrakinti konkretaus blokų grandinės projekto funkcijas.

Šie žetonai dažnai naudojami pirminių kriptovaliutų siūlymų (ICO) ar IEO (angl. initial exchange offering) metu – kai žetonai platinami tarpininkaujant kriptovaliutų keitykloms.

Nekeičiamasis žetonas (NFT, Non-fungible Tokens)

Tai kriptografinis žetonas, žymintis unikalų turtą. NFT (angl. non-fungible tokens) yra skaitmeninio arba realaus turto, pavyzdžiui, meno kūrinių, žetonizuotos versijos. Jie veikia kaip patikrinami autentiškumo ir nuosavybės įrodymai blokų grandinės tinkle.

Svarbiausia NFT ypatybė – jie nėra tarpusavyje keičiami. NFT tiesiogiai negalima keisti į kitą tokio tipo žetoną (skirtingai nei, pavyzdžiui, tradicines kriptovaliutas). Tai reiškia, kad kiekvienas NFT yra unikalus ir vertingas dėl savo individualumo.

NFT suteikia galimybę kurti unikalius skaitmeninius daiktus ir kolekcionuojamus objektus bei juos valdyti. Nors NFT galima prekiauti atvirose rinkose, kurios jungia pirkėjus su pardavėjais, kiekvieno jų vertė yra unikali.

Meminės monetos (Meme Coins)

Meminės monetos – tai kriptovaliutos, kurios kilusios iš internetinių memų arba populiarių kultūrinių reiškinių. Vienos žinomiausių meminių kriptovaliutų – „Dogecoin“ ar „Shiba Inu“.

Jų vertė labai spekuliatyvi, o populiarumas gali greitai kilti arba kristi priklausomai nuo madų socialiniuose tinkluose ar žinomų žmonių įtakos. Kita tipiška meminių kriptovaliutų savybė yra didžiulė arba neribota jų pasiūla. Pavyzdžiui, „Shiba Inu“ pasiūla yra 1 kvadrilijonas žetonų, o „Dogecoin“ išvis neturi maksimalios pasiūlos. Nepaisant to, meminės kriptovaliutos taip pat yra svarbi kriptovaliutų rinkos dalis.

Prie šių kriptovaliutų, ypač „Dogecoin“, populiarumo smarkiai prisidėjo „Tesla“ įkūrėjas Elonas Muskas. Verslininkas socialiniame tinkle „X“ nuolat rašė apie „Dogecoin“ dalindamasis memais ir vadindamas ją „liaudies kriptovaliuta“. Tai pritraukė jaunesnę auditoriją, kuriai tradiciniai finansai yra mažiau įdomūs.

Asociacijos „Crypto Economy Organisation“ (CEO) inicijuota programa yra skirta didinti visuomenės finansinį raštingumą, edukuoti juos apie naujas skaitmenines technologijas jų pritaikymą, pavojus skaitmeninėje erdvėj ir būdus nuo jų apsisaugoti.

Projekte dalyvauja Lietuvoje veikiančios kriptovaliutų rinkos bendrovės „Fideum“, „Binance“, „Coinpayments“, „Lemma-X“, „Wickie“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais