Tekstilės atliekų tvarkymas Lietuvoje: kur esame dabar?
Deja, bet Lietuvoje tekstilės atliekų tvarkymas vis dar yra opi problema. Nors vien Vilniuje yra įrengta virš 100 panaudotai tekstilei skirtų konteinerių, o kasmet surenkama apie 1800 tonų tekstilės atliekų, tik pusė jų yra tinkamos antriniam naudojimui. Pagrindinė to priežastis – šalyje daugiausia išmetami drabužiai, pirkti iš antrų rankų, taigi, neretai jie būna pernelyg nudėvėti, kad tiktų perdirbimui. Vadinasi, šią tekstilę belieka sudeginti (tai sudaro net apie 30 % visų atliekų), o dar virš 30 % nusėda sąvartynuose. Pavyzdžiui, vien 2018 metais Lietuvoje susidarė 64,6 tūkstančių tonų tekstilės atliekų, o iš šių net 51 tona buvo sudeginta arba pašalinta į sąvartyną.
Antriniam panaudojimui atrinkta tekstilė taip pat kelia savų iššūkių – tik 1 % šio srauto yra perdirbamas, o didžioji jos dauguma parduodama didmenininkams iš Afrikos. Nors apie tekstilės pardavimą Afrikos žemyno gyventojams Lietuvoje kalbama dar mažai, faktai rodo, jog tai toli gražu nėra tinkamiausias sprendimas tvarkyti panaudotą tekstilę – didžioji jos dalis galiausiai atsiduria tuose pačiuose sąvartynuose. Dar 2015-aisiais net penkios vidurio Afrikos valstybės paskelbė uždrausiančios padėvėtų drabužių importą, taip norėdamos apsaugoti vietinius drabužių gamintojus bei sumažinti tekstilės perteklių savo šalyse.
Taigi, prieš išmesdami drabužius ar kitus namuose turimus audinius, turėtume pamąstyti – net jei manome, jog darome gerą darbą ir mūsų tekstilė pasieks tuos, kuriems jos reikia, viskas yra kiek sudėtingiau.
Kelias tvarių pokyčių link
Vis tik pokyčiai antrinio tekstilės panaudojimo srityje jau vyksta ir metams bėgant tampa vis labiau apčiuopiami. Europos Sąjungos reikalavimai įpareigoja, kad nuo 2025 metų sausio 1 dienos tekstilės atliekos būtų surenkamos atskirai, o šių metų kovą pristatytoje ES tvarių ir žiedinių tekstilės gaminių strategijoje, kurią ketinama įgyvendinti iki 2030-ųjų, skatinamas tekstilės ilgaamžiškumas bei perdirbimas. Be to, iki 2025 metų Lietuva yra įsipareigojusi ES parengti atliekų tvarkymo sistemą.
Už aplinkosaugą atsakingas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius yra minėjęs, kad naujosios ES tekstilės strategijos tikslas – pasiekti, jog didžiausia industrijos teršėja – greitoji mada – taptų nebemadinga. Politikas įsitikinęs, kad šiandien tiek pati pramonė, tiek vartotojai nori pokyčių. Pastariesiems tai reikštų aukštesnės kokybės tekstilės gaminius, kuriuos būtų galima paprasčiau taisyti ar pernaudoti.
Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos LATIA vadovė Indra Grigonienė yra pastebėjusi, kad šios ES strategijos įgyvendinimas mūsų šalyje labiausiai atsirems į finansus – į tvarius verslo modelius ir procesus reikės daug investuoti. Kadangi Lietuvos, kaip ir visos Europos, tekstilės pramonės pagrindą sudaro mažos ir vidutinės įmonės, lemiamos įtakos transformacijai turės valstybės parama. Vis dėlto tendencija aiški jau ir dabar – vis daugiau lietuviškų prekių ženklų pereina prie aplinkai draugiškesnių sprendimų. Dalis jų jau dirba pagal tvarumą atitinkančius reikalavimus, dalis ruošiasi pokyčiams bei skaičiuoja reikalingas investicijas. Žinoma, šis virsmas nėra lengvas – jis reikalauja naujo kompleksinio požiūrio į verslo modelius.
Kaip tekstilė prikeliama antram gyvenimui?
Vieni iš ryškiausių tvariųjų iniciatyvų vykdytojų Lietuvoje šiuo metu – Suomijos tekstilės paslaugų grupė „Lindström“. 2021-ųjų metų pradžioje „Lindström“ pasirašė sutartį su žiedinės ekonomikos įmone „Rester Oy“, kuri praėjusių metų rudenį įsigaliojo ir Baltijos šalyse, o jau nuo 2021-ųjų lapkričio mėnesio bendrovė 100 % perdirba visą nenaudojamą tekstilę. Negana to, 2022-ųjų kovą „Lindström“ tapo antruoju didžiausiu „Rester Oy“ investuotoju.
Paimio mieste Suomijoje įsikūrusi „Rester Oy“, medžiagų perdirbimui naudojanti pažangiausias technologijas, versluose naudojamą tekstilę perdirba į naują ir kokybišką pluoštą, tinkamą pakartotiniam pramoniniam naudojimui. Pagal su „Lindström“ sudarytą sutartį, ši bendrovė įsipareigojo perdirbti ir „Lindström“ darbo drabužius, restoranams nuomojamą tekstilę bei medvilninius rankšluosčius. Metinis šių „Rester Oy“ perdirbamų atliekų kiekis siekia net 500 tonų per metus, iš kurių 4/5 sudaro darbo drabužiai.
„Rester Oy“ ir „Lindström“ partnerystė yra strateginė, nes tvarių tekstilės paslaugų paklausa auga visose rinkose, taip pat ir Lietuvos, o šiuo žingsniu norime paspartinti sisteminius pokyčius visoje tekstilės pramonėje. Galima tik pasidžiaugti, jog teigiamas pokytis jau palietė Lietuvą – per pastaruosius penkis mėnesius iš šalies perdirbimui į Suomiją iškeliavo 42 900 kilogramų nebenaudojamų „Lindström“ drabužių. Vadinasi, beveik 43 tonos jų buvo panaudoti naujiems tekstilės gaminiams ir nepateko į sąvartynus ar nebuvo sudeginti. Apskaičiavus metinį vidurkį aiškėja, kad vien dėl šios iniciatyvos per metus Lietuvoje sumažės net iki 103 tonų tekstilės“, – pasakoja „Lindström“ generalinis direktorius Lietuvoje Aivaras Sebeckis.
Nors kelias tvarios tekstilės link nebus lengvas pasivaikščiojimas, o pokyčiai Lietuvoje vis dar gana vangūs, akivaizdu, jog kitos išeities nėra. Aiškiai matomos permainos įmanomos tik nuosekliai vadovaujantis žiedinės ekonomikos principais, kuriuos verslai privalo priimti jau dabar.
