Esminiai projekte siūlomi pokyčiai susiję su plynųjų miško kirtimų ribojimo biologinės įvairovės atžvilgiu vertingiausiuose miškuose – Europos Bendrijos svarbos miško buveinėse. Pačios Ministerijos atstovų tvirtinimu, „Miškų įstatymo pataisomis siekiama rasti balansą tarp dėmesio gamtosaugai ir racionalaus miško naudojimo“.
Sausio pradžioje pateiktose pataisose siūloma normalaus kirtimo amžiaus ūkiniuose miškuose sumažinti plynųjų pagrindinių miško kirtimų biržės plotą nuo aštuonių iki keturių hektarų. Tiesa, vasario mėnesį pateiktose pataisose jau siūloma biržės plotą sumažinti tik iki šešių hektarų. Apsauginių miškų medynuose siūloma drausti plynuosius pagrindinius miško kirtimus, išskyrus ne didesnius nei trijų hektarų ploto, o valstybiniuose parkuose – ne didesnius nei vieno hektaro ploto išvardintų atvejų situacijose.
Natūraliose miško buveinėse, kurios įvardijamos kaip „Europos bendrijos svarbos natūralių miško buveinių plotai, esantys buveinių apsaugai svarbiose teritorijose, kurios nustatytos tokių tipų buveinėms saugoti“ turėtų būti draudžiami miško kirtimai, išskyrus biologinės įvairovės miško kirtimus ir sanitarinius miško kirtimus ypač pavojingų ligų ir kenkėjų plitimo atvejais.
Išgirdę apie siūlomas pataisas, daugelis miškininkystės specialistų suskubo juos kritikuoti ir nerimauti, kaip tai paveiks šalies gyventojus, kurių dauguma turi miško ir kuriems jis yra svarbi galimybė prisidurti šiek tiek pajamų. Vieni svarsto, kad tokių pokyčių įvykdymas gali lemti net didėjančius mokesčius arba kitų svarbių valstybės finansuojamų sričių finansavimo sumažėjimą, kadangi planuojamų ribojimų pasekmės gali lemti nemenkus nuostolius.
Pačiai Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų parengtoje pažymoje buvo paskaičiuota, kad dėl ūkinės veiklos nutraukimo ar suvaržymo naujai miškuose norimose steigti saugomose teritorijose, kasmetiniai medienos paruošimo nuostoliai gali siekti nuo 36,2 iki 84,8 mln eurų. Taip pat kompensacijos privačių miškų savininkams už ekonominius praradimus galimai siektų nuo 17,2 iki 40,7 mln. eurų per metus. Prieš kurį laiką viešai savo nuomonę šių pataisų klausimu išreiškusio miškininko Andriaus Kuliešio teigimu, pataisas realizavus, ūkinė veikla galimai būtų suvaržyta ar net uždrausta net 45 proc. Lietuvos miškų.
Nuo politinių sprendimų, vienokių ar kitokių, priklausomi visi, tačiau savo ateitį didžiąja dalimi lemiame patys. Šiais neramiais, greitai besikeičiančiais laikais, egzistuoja galimybė nepatirti esmingų nuostolių, sėkmingai pardavus turimą mišką. Ne vienas patenkintas miško pardavėjas teigiamai atsiliepia apie nemokamą internetinę platformą „Parduok mišką“, kurioje įkeltą skelbimą pasiekia per 200 miškų pirkėjų.
„Platformoje lankytojo raštu ar telefonu pateikta užklausa yra išsiunčiama visoms Lietuvos patikimiausioms miškininkystės įmonėms. Tokiu būdu miško savininkams nereikia ieškoti pavienių, miškus perkančių įmonių vartant laikraščius ir ieškant skelbimų ar pildant daugybę užklausų atskiruose įmonių tinklalapiuose“, – pasakoja „Parduok mišką“ vadovas Justinas Tarasevičius.
„Parduok mišką“ taip pat siūlomas įrankis, kuris leidžia suinteresuotam asmeniui paskaičiuoti preliminarią savo miško kainą, o ir konsultacijos miško pardavimo klausimais.
Daugiau informacijos – www.parduokmiska.lt arba tel. 86 333 15 15.
