Iššūkių – daugybė, tačiau sprendimų ieškoma
Logistikos įmonės „HRX Lietuva“ vadovė Rasma Saulė, teigia, kad nuo 2000-ųjų logistikos verslo sukeliama tarša kasmet auga apie 2 proc. Pasak jos, šis skaičius kyla aukštyn dėl kelių veiksnių: pasikeitusių vartojimo įpročių, pagerėjusios gyvenimo kokybės, e-komercijos plėtros.
„Logistikos sritis – vienas konservatyviausių, sunkiausiai naujoves priimančių verslų. Visgi, kalbėti apie tai ir daryti su tvarumu susijusius pokyčius – ypatingai aktualu, nes iki 2035 metų turime išsikėlę tikslą logistikos srityje dirbti tvariai, t.y. visai į aplinką neišskiriant CO2. Tam, kad tai įvyktų, reikalingi kompleksiniai sprendimai. Naudoti vien atsinaujinantį kurą nepakaks, nes jo visų poreikiams patenkinti neužteks. Ir, nors žmonės ateityje persės į elektrinius automobilius, sunkiasvoris transportas, kuriame bus naudojamas dyzelinas, toliau važiuos. Taip pat šiuo metu nėra ir kitų aktualių sprendimų, pavyzdžiui, susijusių su optimaliausių maršrutų apskaičiavimu“, – kalba R.Saulė.
Savo ruožtu transporto ir logistikos bendrovės „Delamode Baltics“ operacijų direktorė Anastasija Jakovleva teigia, kad tvaresnių sprendimų poreikį diktuoja visame pasaulyje besikeičianti rinka.
Tvarūs sprendimai – nėra tik investicija, bet ir galimybė gauti papildomų pajamų iš klientų, kurie nori būti tvarūs.
„Pati rinka diktuoja, kad nebėra kur trauktis ir reikia rinktis tvaresnį kelią, todėl logistikos srityje dirbantys specialistai turi suprasti, kad tvarūs sprendimai – nėra tik investicija, bet ir galimybė gauti papildomų pajamų iš klientų, kurie nori būti tvarūs. Visgi, šioje srityje dar susiduriame su sisteminiais iššūkiais. Toli gražu ne visos IT sektoriaus sistemos tam yra pritaikytos, kad apskaičiuotų kiekvieno išvežto krovinio CO2 emisiją. O ateityje tai bus būtina. Jau dabar atsiranda klientų, kuriems šis dalykas – svarbus. Be to, tvariam verslui paprasčiau gauti finansavimą iš kreditorių ar kitų įmonių“, – sako A.Jakovleva.
Visgi, pasak sektoriaus atstovių, aplinką tausojančių sprendimų įmonės priima jau dabar – naudoja atsinaujinančius degalus, įsigyja mažiau aplinką teršiančių transporto priemonių.
Dairosi į Skandinavijos pavyzdį
Baltijos šalys, tarp jų ir Lietuva, vis dažniau verslo sprendimus priima atsižvelgdami į poveikį, kurį jų veikla paliks aplinkai. Vienas iš tai paskatinusių veiksnių – dairymasis į skandinavų, kurie yra vieni pažangiausių tvarumo srityje, pavyzdį, sako didžiausios dyzelino iš atsinaujinančių žaliavų gamintojos „Neste“ tvarių partnerysčių vadovė Baltijos šalyse Jone Sestakauskaite. Visgi, anot jos, rasti vieną receptą, kuris tiktų visam transporto ir logistikos sektoriui, kol kas dar yra sudėtinga.
„Nepaisant dabartinės ekonominės situacijos, šalia vykstančio karo, Baltijos šalių rinka juda link skandinaviškos sampratos, kad tvarumas nėra trumpalaikės investicijos. Tai yra naujos galimybės tiek verslo, tiek partnerysčių prasme. Tačiau veikdami po vieną – nieko nepasieksime. Tiek aplinkos apsaugos, tiek klimato saugos prasme šis iššūkis yra globalus, todėl šioje srityje visiems verta suvienyti žinias, inovacijas ir finansus“, – kalba J.Sestakauskaite.
Anot jos, tam, kad šie tvarumo sprendimai būtų efektyviai įgyvendinami ateityje, reikalinga tvarių alternatyvų diversifikacija rinkoje. Tarp galimų sprendimų – transporto priemonių elektrifikacija, degalų iš atsinaujinančių žaliavų, žaliojo vandenilio, tvaraus aviacinio kuro naudojimas.
„Tam, kad įvyktų konkretūs pokyčiai, sektorius turi matyti jų naudą, todėl pokyčiai turi būti pagrįsti faktais, duomenimis. O jų šiuo metu dar šiek tiek trūksta“, – pabrėžia J.Sestauskaite.
Suomijos korporacija „Neste“ ne vienerius metus iš eilės atsiduria tarp „Corporate Knights“ sudaromo tvariausių pasaulio įmonių reitingo „Global 100“ lyderių bei kasmet yra įtraukiama į „Dow Jones“ tvarumo indeksą.
