Medicinos diagnostikos ir gydymo centro Sporto medicinos gydytojas Kęstutis Linkus įvertino dalyvių kūno sudėtį profesionaliu kūno sudėties analizatoriumi, užfiksavo pradinius duomenis. „Dalyvėms buvo atliktas krūvio testas, stebėjome, kaip jų širdies kraujagyslių sistema reaguoja į krūvį, buvo išmatuotas ir laktato kiekis organizme“, – pasakojo K. Linkus. Po analizės dalyvėms buvo pateiktos rekomendacijos, kaip greičiau pasiekti efektyvių rezultatų.
Projekto dalyvė Ilona pasakojo, kad dabartinis jos tikslas – sustiprinti kūną, sureguliuoti svorį, dėl šių priežasčių ji ryžosi sportuoti ir keisti gyvenimo būdą. Geriau jaučiuosi, pradėjusi sportuoti. Šiandien išgirdau iš gydytojo daug svarbių atsakymų. Dabar žinau, kaip man sportuoti, kad pasiekčiau geriausių rezultatų“, – pasakojo Ilona.
Dalyvė Ingrida sakė, kad specialistų konsultacijos antsvorį turintiems žmonėms labai svarbios. „Džiugu, kad mes palaikome viena kitą, bendraujame, analizuojame savo pasiekimus kiekvieną penktadienį. Smalsu buvo sužinoti, iš ko susideda organizmas, išklausyti gydytojo patarimų, konsultacijų“.
Rasa pridūrė, jog svarbu, kad grupėje dalyvauja tik antsvorį turinčios moterys. „Ilgai sportuodavau namuose savarankiškai, nežinau, ar kelio problemos būtent atsirado dėl to, tačiau supratau, kad netaisyklingai atliekami pratimai galėjo turėti įtakos atsiradusiam skausmui, todėl svarbu įvertinti sveikatą ir siekti rezultatų sveikai“, – sakė ji.
Patariama stebėti kūno siunčiamus signalus
Pasak sporto medicinos gydytojo K. Linkaus, sportuoti pasiryžusiems antsvorį turintiems žmonėms patariama prieš tai apsilankyti pas specialistus. Antsvorį turintys žmonės dažnai turi lėtinių ligų rizikos veiksnių arba jau serga, o fizinis krūvis gali išprovokuoti sveikatos sutrikimus, todėl rekomenduojama nustatyti optimalų fizinio krūvio intensyvumą, kuris skatina teigiamus pokyčius nekenkiant organizmui. Tai padeda išvengti fizinio krūvio galimų komplikacijų – raumenų, sąnarių ar nugaros skausmų paūmėjimo, širdies ritmo sutrikimų, kraujospūdžio padidėjimo ir t.t.
Vyresniems nei trisdešimt penkerių metų žmonėms gydytojas rekomenduoja atlikti ir širdies elektrokardiogramą ramybės būsenoje ir su krūviu, stebint, kaip organizmas reaguoja į krūvį. Jei pacientui jau anksčiau buvo nustatyta širdies liga, reikėtų atlikti ir širdies echoskopiją. Taip pat patariama atlikti bendrą kraujo tyrimą, įvertinti cholesterolio bei cukraus kiekį kraujyje.
Siekiant įvertinti riebalų, raumenų, baltymų ir skysčių kiekį organizme, atliekama kūno sudėties analizė. Gydytojo teigimu, mažėjant svoriui, reikia stebėti, ar mažėja riebalų, ar raumenų kiekis, nes, jei netenkama daug skysčių ir raumens masės, efektas bus trumpalaikis, o jei mažėja riebalinė masė – einama teisingu keliu. Šį tyrimą svorio mažinimo programos metu naudinga atlikti kas dvi savaites.
Kūno proporcijos lieknėjant keičiasi, tad svarbu išsimatuoti kaklo, krūtinės, liemens, klubų, žastų, šlaunų, blauzdų apimtis. Programos metu stebima, kaip šie rodikliai keičiasi. Pradinis bendras organizmo treniruotumo lygis vertinamas įvairiais krūvio testais, kad būtų aišku, nuo kokio krūvio intensyvumo pradėti treniruoti kūną. Šie rodikliai keičiasi lėčiau nei kūno svoris, tad rekomenduojama testus kartoti kas 3 mėnesius.
„Patariu pradėti nuo vaikščiojimo. Renginio metu dalyvės atliko ėjimo testą, tyrėme ėjimo intensyvumą, koks krūvis joms tinkamas“, – sakė K. Linkus. Jis neabejoja, kad ypač naudingas ir širdies ritmo monitorius, rodantis širdies susitraukimų dažnį fizinės veiklos metu, tuomet galime būti tikri, kad neperžengsime sveikatai pavojingos ribos.
Jei žmogus be priežiūros, savarankiškai sportuoja, ignoruoja skausmą, gresia lėtinė trauma arba tiesiog nepasiekiami užsibrėžti tikslai. Norint pasiekti rezultatų būtina derinti mitybą ir fizinį aktyvumą, įvertinti savo sveikatos būklę.
Krūvio dozės nustatymas padėtų išvengti komplikacijų
Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja kardiologė Rūta Rogalskienė teigė, kad apie 40 procentų širdies ligų lemia antsvoris ir mažas fizinis aktyvumas. Tokie žmonės dažnai skundžiasi ir kitomis sveikatos problemomis – kraujospūdžio ir cholesterolio padidėjimu.
Visgi prieš pradedant sportuoti gydytoja pataria „nepulti stačia galva“ į aktyvią sporto veiklą. Antsvorio turintiems žmonėms rekomenduojama pasitikrinti širdies būklę, juk dažnai sportuojantieji renkasi aktyvius, jėgos reikalaujančius pratimus, net neįtardami, kad jų atlikimo metu kyla kraujo spaudimas. Dėl šios priežasties gali atsirasti ritmo sutrikimų, ištikti insultas.
Esant padidėjusiam cholesterolio kiekiui ir širdies kraujagyslių pažeidimams, krūvio metu gali atsirasti išeminiai širdies pakitimai. Sportas, viršijantis organizmo galimybes, gali sukelti skausmus krūtinėje, o tuomet padidėja miokardo infarkto tikimybė. Pacientams, kuriems yra nebyli išemija, atliekant krūvio mėginį galima nustatyti koronarinį nepakankamumą, todėl svarbu laiku susirūpinti savo sveikata, pasitikrinti, o tuomet sėkmingai ir sveikai siekti rezultatų.
Gydytoja pabrėžia, kad, jei žmogus persistengia, sportuoja nemetodiškai, pradeda nuo didelių krūvių, gali plėstis širdies ertmės, atsirasti ritmo sutrikimai, širdies raumens mechaninis perkrovimas ir išsivystyti kardiomiopatija– širdies raumens pažeidimas. Pavojus kyla ir tuomet, kai jauni žmonės intensyviai sportuoja ir vartoja papildus su energetinėmis medžiagomis, jie nuvargina širdį, dėl to pablogėja širdies raumens funkcija.
Kardiologas žmogų pirmiausiai apžiūri, išklauso jo nusiskundimus. Patikros metu pamatuojamas kraujo spaudimas, įvertinamas pulsas, atliekama ramybės elektrokardiograma, kuri parodo išeminius, ritmo ir laidumo sutrikimus. Po to atliekama kardioechoskopija, kurios metu įvertinama širdies ertmių dydis, vožtuvo būklė, širdies raumens susitraukimo jėga. Įvertinama, ar yra įgimtos ar įgytos širdies ligos.
Tad nerizikuokime savo sveikata, siekime tikslo kryptingai ir sveikai, tuomet galėsime džiaugtis ne tik dailėjančiomis kūno linijomis, bet ir puikia savijauta.
