Užklupę pandemijos iššūkiai Klaipėdos uosto veiklos nesutrikdė – sklandžiai investuota į uosto vystymą, priimti efektyvūs sprendimai siekiant išvengti laivybos apribojimų – laivus įvesti į uostą pradėta nuotoliniu būdu. Tiesa, pernai nesulaukta nei vieno kruizinio laivo.
Tad iššūkių nestokoję pandeminiai metai, rinkų svyravimai nesutrukdė Uosto direkcijai išlaikyti gerus finansinius rezultatus ir solidžia pelno įmoka papildyti valstybės biudžetą.
„Ganėtinai sudėtingomis aplinkybėmis jūrų uostas išlieka svarbus Lietuvos ekonomikai. Tam tikros sritys, ypač uostas, maitina valstybės biudžetą, iš kurio palaikomos labiausiai nukentėjusios šakos. Valstybės įmonė netampa našta valstybei, priešingai – įneša stabilų įnašą į jos biudžetą, – sako Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius. – Labiau išvystyta uosto infrastruktūra sąlygoja daugiau krovinių, o daugiau krovinių reiškia ir didesnius laivus, iš kurių surenkama daugiau rinkliavų. Visa ši grandinė generuoja didesnę naudą valstybės ekonomikai."
Susisiekimo ministro įsakymu pelno įmoka sudaro 70 proc. paskirstytino įmonės pelno.
Audituotais duomenimis, per 2020 m. Uosto direkcija uždirbo 36,07 mln. eurų grynojo pelno, tai yra 0,6 % mažiau nei 2019 m., kai grynasis pelnas siekė 36,29 mln. eurų.
2020 m. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pajamos iš viso siekė 66,16 mln. eurų ir 2 mln. eurų (3,3 %) viršijo 2019 m. pajamas. Didžiąją Uosto direkcijos pajamų dalį sudaro rinkliavos iš laivų savininkų už naudojimąsi uostu. Pernai jos siekė 58,02 mln. eurų, tai yra beveik 2 mln. eurų (+3,1 %) daugiau nei užpernai. Paėjusiais metais 5,3 % augo ir žemės nuomos pajamos, jos sudarė 7,94 mln. eurų.
