Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Už lango – pusnys, o Lietuvos krevečių ūkyje – tropikai

Šviežių krevečių užsimanę ir jų Lietuvoje neradę gurmanai įsuko verslą, kuris šiandien stebina ne tik savo pobūdžiu, bet ir sėkme. Netoli Rumšiškių įsikūrusiame „Local Ocean“ ūkyje, didžiuliuose baseinuose, naudojant tropinių vandenynų vandens kopijavimo technologiją, auginamos krevetės, kurių auganti paklausa jau skaičiuojama tonomis.

„Local Ocean“ vadovas Algirdas Krupskis pristatydamas krevečių ūkį pabrėžia, kad ši idėja kilo ne tik iš gurmaniškų, bet ir ekologinių paskatų. „Pasidomėję, kaip krevetės auginamos Azijos, Pietų Amerikos žemynuose, buvome šokiruoti, kokią žalą aplinkai ir visuomenei daro ten esantys masiniai krevečių ūkiai. Todėl nusprendę Lietuvoje įkurti krevečių ūkį, ypatingą dėmesį skyrėme tvarumui, ekologijai ir perdirbimui. Nuo nulio pastatėme 1500 kvadratinių metrų ūkį, kuris neturi neigiamo poveikio aplinkai, o auginamos krevetės yra ekologiškos, nenaudojami jokie antibiotikai, augimo hormonai ir chemikalai“, – sako A.Krupskis.

2017-aisiais krevečių ūkį pradėję statyti lietuviai daugelį mėnesių užsiėmė bandymais, tyrimais ir ieškojimais. Pagaliau pavykus užauginti pardavimui tinkamų vėžiagyvių, praėjusių metų pradžioje „Local Ocean“ žengė į rinką: šviežiomis lietuviškomis krevetėmis imta prekiauti įmonės interneto svetainėje, taip pat ekologiškose krautuvėlėse, o dabar ir didžiosiose prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse.

Partnerio nuotr./Lietuvoje auginamos „Local Ocean“ krevetės
Partnerio nuotr./Lietuvoje auginamos „Local Ocean“ krevetės

Parduotuvėse lietuviškos krevetės išgraibstomos akimirksniu

Lietuviškų krevečių augintojai džiaugiasi, kad 2020-ųjų gruodis buvo rekordinis: mėnesio pardavimai išaugo net apie 10 kartų. Prie to prisidėjo ir nauja partnerystė su lietuvišku prekybos tinklu „Maxima“. Būtent nuo gruodžio lietuviškų krevečių galima įsigyti didžiosiose „Maxima XXX“ formato parduotuvėse.

Pasak A.Krupskio, lietuviškas prekybos tinklas pasirinktas dėl kelių priežasčių: „Tai – didžiausias prekybos tinklas, visoje Lietuvoje turintis skirtingų kategorijų parduotuves. Be to, pastebime, kad „Maxima“ didina aukštesnės kokybės kategorijos prekių pasiūlą, taigi Lietuvos gyventojų perkamoji galia auga ir jie nori pirkti kokybiškas, nors ir brangesnes, prekes.“

Į „Maximos“ parduotuves keliauja maždaug trečdalis „Local Ocean“ užauginamų krevečių „derliaus“ ir, kaip teigia „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė, prekyboje neužsibūna – žmonės jas išperka per kelias dienas.

„Jūros gėrybių paklausa Lietuvoje auga ir kasmet jų pardavimai ūgteli po daugiau nei dešimtadalį, o kai kurių produktų – net kelis ar keliolika kartų. Pastebime, kad pirkėjas nori išbandyti naujoves ir ypač vertina kokybiškus, šviežius produktus. Visa tai apjungia „Local Ocean“ produkcija, o tai, kad šios ekologiškos krevetės auginamos Lietuvoje, tik dar labiau padidina pirkėjų pasitikėjimą“, – sako E.Dapkienė.

Ji priduria, kad kiekviena naujai užsimezgusi partnerystės su Lietuvos gamintojais prekybos tinklui yra ypatingai svarbi, nes vietos produkcija visada buvo paklausi ir yra vertinama „Maximos“ pirkėjų.

Partnerio nuotr./Lietuvoje auginamos „Local Ocean“ krevetės
Partnerio nuotr./Lietuvoje auginamos „Local Ocean“ krevetės

Krevetės – jautrūs ir lepūs sutvėrimai

„Local Ocean“ vadovas A.Krupskis pažymi, kad dėl didėjančios taršos krevečių ištekliai vandenynuose mažėja, taigi krevečių ūkių persikėlimas į uždaras sistemas yra natūralus procesas. Tai leidžia paprasčiau patenkinti vartotojų poreikius, be to, kai ūkiai įsikūrę arčiau vartotojo, išvengiama transportavimo kaštų ir aplinkos taršos.

Tiesa, Europoje krevečių auginimas dar yra naujovė, nors rinka šiame žemyne didžiulė. A.Krupskis sako, kad artimiausias jam žinomas krevečių ūkis įsikūręs Vokietijoje. Tam didelę įtaką turi sudėtinga technologija ir krevečių reiklumas.

„Pirmaisiais metais, kuomet kūrėme ekosistemą ir ją tobulinome, praradome ne vieną krevečių partiją. Krevetės yra labai jautrūs ir lepūs sutvėrimai, reaguojantys net į menkiausius pokyčius. Pavyzdžiui, be deguonies vandenyje jos gali išgyventi tik 15 minučių, tad deguonies tiekimas į baseinus negali niekada nutrūkti“, – paaiškina A.Krupskis.

„Local Ocean“ patalpose ištisą parą palaikoma tropinė drėgmė ir 30 laipsnių šiluma, o vandens temperatūra nenukrenta žemiau 27 laipsnių. Krevetės auginamos 25 atskiruose vandens rezervuaruose – nuo mažiausių, 3 kubinių metru tūrio, kuriuose krevetės aklimatizuojasi ir bręsta, iki 54 kubinių metrų baseinų, skirtų suaugusioms krevetėms įmisti.

Vanduo čia taip pat ypatingas: jo sandara tokia pat, kaip tropinių vandenynų, kad krevetės jaustųsi „kaip namie“. Įmonės darbuotojai visą parą prižiūri ir realiu laiku valdo baseinų mikrobiologinę ir cheminę sudėtį, temperatūrinį ir vandens cirkuliacijos režimus. Tad nuo natūralių sąlygų skirtumai tik du: baseinuose nėra pavojų krevetėms keliančių plėšrūnų ir maisto ieškoti nereikia.

Lietuvių užmojai – aprėpti visą Europą

Kaip paaiškina A.Krupskis, krevečių veisimas ir auginimas yra dvi skirtingos veiklos, kurioms reikalingos skirtingos technologijos. Kol kas Lietuvoje vėžiagyviai tik auginami.

Litopenaus Vannamei veislės krevečių mailius į Lietuvą atkeliauja lėktuvais iš JAV. Pirmąsias kelias dienas gyviai aklimatizuojasi ir adaptuojasi, o pasibaigus karantinui keliauja į pirminius auginimo rezervuarus. Po mėnesio ūgtelėjusios krevetės perkeliamos į vidutinio dydžio talpas, dar po mėnesio suleidžiamos į pagrindinę auginimo sistemą. Prekybai tinkamą 17–25 gramų svorį krevečių mailius pasiekia per maždaug tris mėnesius.

Kad užtikrintų nuolatinį tiekimą pirkėjams, ūkio rezervuaruose įvairiais brandos etapais vienu metu auga per ketvirtį milijono krevečių, o per mėnesį prekybai paruošiama apie toną šviežių krevečių.

Partnerio nuotr./Lietuvoje auginamos „Local Ocean“ krevetės
Partnerio nuotr./Lietuvoje auginamos „Local Ocean“ krevetės

„Local Ocean“ direktorius užsimena turintis kur kas didesnių užmojų: jau paruošti ūkio plėtros planai, Lietuvoje numatoma imtis ir krevečių veisimo. Naujojo ūkio pajėgumai bus penkiskart didesni nei dabartinio, taip pat numatoma integruoti gamybos valdymo programinę įrangą, kad reikėtų mažiau mokslinio personalo.

Didysis lietuvių tikslas – sukurti visiškai automatizuotą gamybos procesą ir išplėsti krevečių auginimą visoje Europoje. „Į Europą iš Azijos ir Pietų Amerikos kasmet importuojama apie 400 000 tonų krevečių, tačiau Europoje yra tik keletas krevečių ūkių, kurie visi kartu sudėjus pagamina mažiau nei 50 tonų krevečių per metus. „Local Ocean“ nori pakeisti šią situaciją ir padėti verslininkams įkurti daugiau krevečių ūkių visoje Europoje, naudojant mūsų kuriamą technologiją“, – ambicijomis dalinasi A.Krupskis.

Apie prekybos tinklą „Maxima“

Tradicinės lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ stiprybės – mažos kainos ir platus, ypač lietuviškų prekių, pasirinkimas. Tinklą valdanti bendrovė „Maxima LT“ yra didžiausia lietuviško kapitalo įmonė, viena didžiausių mokesčių mokėtojų bei didžiausia darbo vietų kūrėja šalyje. Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau nei pustrečio šimto „Maximos“ parduotuvių, kuriose dirba daugiau nei 13 tūkst. darbuotojų ir kasdien apsilanko daugiau nei 550 tūkst. klientų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos