Iki šių metų kovo 1 d. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), vykdydama Europos Komisijos kofinansuojamą programą, jau išmokėjo pinigus už 932 sumedžiotas 12-24 mėn. amžiaus ir už 759 vyresnes kaip 24 mėn. amžiaus šernų pateles. Iš viso kompensacijoms išmokėta daugiau kaip 80 tūkst. Eur.
„Pradėtos taikyti kompensavimo priemonės labai pasiteisino – šernų populiacijos reguliavimas vykdomas kur kas aktyviau ir efektyviau. Žinoma, įtakos turėjo tai, kad gruodžio ir sausio mėnesiai – aktyvios medžioklės sezonas. Tačiau, net ir mažėjant medžioklės intensyvumui pavasarį, tikimės efektyvaus šernų populiacijos reguliavimo. Be to, patvirtinta dar viena priemonė – pradedamos mokėti išmokos už surastas šernų gaišenas. Labai svarbu, kad miškuose neliktų nugaišusių šernų, nes tai vienas pagrindinių AKM viruso šaltinių“, – pabrėžia VMVT direktorius Jonas Milius.
Patvirtinus išmokų už nugaišusius šernus mokėjimo tvarką, jau stebimi pirmieji rezultatai – surandama gerokai daugiau gaišenų nei ankstesniais metais. 2014 m. sausio-vasario mėn. buvo rasta vos 11 gaišenų, 2015 m. – 37, o per šių metų pirmuosius du mėnesius – net 50.
„Ir toliau su kitų šalių specialistais ieškome priemonių, kaip sustabdyti AKM viruso plitimą. Vasario 26 d. Taline buvo susitikę Baltijos šalių, Lenkijos, Vengrijos, Rumunijos, Slovakijos, Suomijos atsakingi pareigūnai. Aptarėme AKM grėsmes, kylančias iš Ukrainos, Moldovos, Rusijos pusės, taip pat naują Europos Komisijos AKM strategiją, kurioje akcentuojama ankstyvas šernų gaišenų radimais ir sunaikinimas, patelių medžiojimas, draudimas šerti šernus“, – sako J.Milius.
VMVT vadovas priduria, kad nors Lietuvoje taikomos visos Europos Komisijos rekomenduojamos priemonės, tačiau atsipalaiduoti negalime. Šią savaitę AKM diagnozuotas 9 gaišusiems šernams, kurie buvo rasti Ignalinos ir Anykščių rajonų miškuose.
Iš viso šiemet Lietuvoje užregistruota 30 vietų, kuriose nustatytas AKM, Latvijoje – 188, Estijoje – 291, Lenkijoje – 3.
