Augantis imigrantų skaičius ir tam tikrų sričių specialistų trūkumas skatina darbdavius Lietuvoje ieškoti būdų, kaip integruoti iš užsienio atvykusius darbuotojus. Su kokiais iššūkiais susiduria įmonės, kaip juos sprendžia, kokių sričių būsimiesiems specialistams Lietuva atrodo patraukliausia, dalinasi pasaulyje lyderiaujančios IT sprendimų gyviems žaidimams įmonės „Evolution Lithuania“, sparčiai augančios technologijų bendrovės „Teltonika Networks“ ir Kauno kolegijos atstovai.
Darbuotojų įvairovė – organizacijos išskirtinumas
B2B internetinių žaidimų įmonės „Evolution Lithuania“ personalo vadovė Greta Krivičiūtė atskleidžia, kad su džiaugsmu priima darbuotojus iš užsienio – šiandien čia dirba iš 22 skirtingų šalių atvykę piliečiai.
„Džiaugiamės matydami, kaip skirtingos kultūros ir požiūriai gali derėti harmoningame darbo aplinkos kontekste. Viena iš pagrindinių mūsų sėkmingo bendradarbiavimo priežasčių yra tai, kad vertiname kiekvieno darbuotojo unikalumą, skatiname dalintis patirtimi ir mokytis vieniems iš kitų bei toleruoti ir priimti skirtingas pasaulėžiūras“, – sako G.Krivičiūtė.
Ji atskleidžia, kad darbuotojams kartais gali kilti iššūkių dėl turimo akcento ar leidimų gyventi ir dirbti Lietuvoje, todėl įmonė pati imasi priemonių – organizuoja įvairius viešojo kalbėjimo kursus, anglų kalbos mokymus, aktyviai bendradarbiauja su valdžios institucijomis ir teikia informaciją bei palaikymą dėl įvairių administracinių formalumų.
Pašnekovė pabrėžia, kad „Evolution Lithuania“ nuo pat pradžių įsipareigojo skatinti įvairovę ir sukurti įmonės kultūrą, kurioje visi darbuotojai, nepaisant jų kilmės ar pilietybės, jaustųsi priimti ir vertinami.
„Per tris veiklos metus Lietuvoje mes įsitvirtinome kaip įmonė, kurioje skirtingos pilietybės ir kultūriniai skirtumai yra ne tik toleruojami, bet ir aktyviai skatinami. Stengiamės komunikuoti su kiekvienu darbuotoju, vertiname išskirtinumus. Kiekvieną darbuotoją nuo pat pirmos dienos supažindiname su mūsų įmonės politikomis, kuriose pateikiame visus svarbiausius vidinius procesus, supažindiname su atsakingais asmenimis – taip stengiamės išvengti nesusikalbėjimų. Skirtingos kultūros reikalauja tolerancijos tiek iš darbuotojo, tiek iš darbdavio pusės, todėl nuo pat pirmos dienos stengiamės to siekti“, – sako „Evolution Lithuania“ personalo vadovė.
Svarbiausia ne darbuotojo tautybė, o vertybės ir noras tobulėti
21 pasaulio šalyje veikianti technologijų bendrovė „Teltonika“ jungia per 2,5 tūkst. darbuotojų iš įvairių šalių. „Teltonika Networks“ Žmogiškųjų išteklių vystymo skyriaus vadovė Rimantė Pečkaitienė sako, kad su iššūkiais, kurie būtų būdingi vienai ar kitai tautybei, susidurti netenka.
„Kultūrinius skirtumus priimame kaip mums įprastą dalyką ir negalime išskirti specifinių iššūkių, kurie būtų kitokie nei dirbant su kolegomis lietuviais. Mūsų organizacijoje itin svarbios žmogaus vertybės ir požiūris į darbą, ar jis pasiruošęs mokytis, augti, tobulėti. Vis dėlto, tai nepriklauso nuo tautybės, nes sprendžiant tuos pačius klausimus patirtys tiek su lietuviais, tiek su užsieniečiais būna įvairios“, – dalinasi „Teltonika Networks“ Žmogiškųjų išteklių vystymo skyriaus vadovė.
Siekiant, kad iš kitų šalių atvykusių darbuotojų integracija būtų kuo sklandesnė, R.Pečkaitienė akcentuoja, kad įmonė atsižvelgia į kultūrinius skirtumus, įtraukia darbuotojus į įvairias iniciatyvas, vidinę komunikaciją vykdo dviem kalbomis.
„Supratingai žvelgiame į kultūrų skirtumus, todėl dedame pastangas, kad užsieniečiai mūsų organizacijoje jaustųsi gerai. Stengiamės jiems patarti įvairiais klausimais, įtraukiame lygiavertiškai į iniciatyvas, pažindiname su įmonės tradicijomis ir istorija, susirinkimus organizuojame anglų k. Visa vidinė komunikacija įmonėje vyksta dviem kalbomis: tiek lietuviškai, tiek angliškai“, – sako „Teltonika Networks“ atstovė.
Ji priduria, kad įmonė taip pat suteikia galimybę užsieniečiams tam tikrą laiką dirbti iš jų gimtosios šalies, kad jie galėtų daugiau laiko praleisti su savo artimaisiais. Pasak pašnekovės, už šią iniciatyvą dažnai sulaukiama pozityvių atsiliepimų – tai darbuotojams leidžia pernelyg neatitrūkti nuo jų gimtinės, o kartu suteikia palaikymą iš darbdavio.
„Teltonika Networks“ Žmogiškųjų išteklių vystymo skyriaus vadovė atskleidžia, kad daugumai jų įmonėje dirbančių užsieniečių tai yra pirmoji darbovietė Lietuvoje, todėl pagalba jiems teikiama ne tik su darbu susijusiais, bet ir visais kitais klausimais.
„Natūralu, kad tokiais atvejais adaptacija nėra lengva ne tik įmonėje, bet ir apskritai pakeitus gyvenamąją vietą. Todėl visada padedame ir dėl būsto susiradimo, ir dėl visos aktualios vietinės informacijos, tokios kaip viešasis transportas, medicininės paslaugos, mokesčių sistema ir kt.“, – dalinasi R.Pečkaitienė.
Auga studentų susidomėjimas Lietuva
Kauno kolegijos Tarptautinių ryšių skyriaus vadovas Povilas Beseckas sako pastebintis, kad užsienio studentų susidomėjimas Lietuva auga: „Lietuvoje studentams užtikrinamos geros sąlygos praktikoms atlikti, tad kiekvienais metais atvykstančių studentų daugėja.“
Kalbėdamas apie būsimuosius specialistus, kurie dažniausiai renkasi mūsų šalį profesinei praktikai atlikti, Tarptautinių ryšių skyriaus vadovas akcentuoja, kad Lietuva ne veltui garsėja gera sveikatos priežiūros sistema, mat daugiausia sulaukiama būsimųjų sveikatos priežiūros sistemos darbuotojų.
„Kauno kolegija dažniausiai tarpininkauja ieškant praktikos vietų atvykstantiems akušerijos, bendrosios praktikos slaugos bei kineziterapijos studijų programų studentams. Paskutiniais metais pastebima džiugi tendencija – vis daugiau studentų iš užsienio domisi praktikos galimybėmis turizmo, logistikos, inžinerijos bei IT srityse“, – sako Kauno kolegijos atstovas.
Atvykstantys studentai, pasak B.Besecko, kaip pagrindinius Lietuvos privalumus išskiria geras sąlygas praktikai atlikti – studentams suderinamos praktikų programos, suteikiama pakankamai daug laisvės praktikos vietoje, čia jie dažniausiai atlieka realias darbo užduotis, o ne tenkinasi tik stebėtojo vaidmeniu.
„Taip pat svarbus veiksnys yra ir studentų skaičius priimančioje organizacijoje – praktikų atlikimas derinamas taip, kad vienoje įmonėje nebūtų pernelyg daug studentų ir visiems pakaktų ne tik darbų, bet ir paskirtų mentorių dėmesio“, – pagrindinius privalumus išskiria Tarptautinių ryšių skyriaus vadovas.
Kaip pagrindinius iššūkius, su kuriais tenka susidurti užsienio studentams, Tarptautinių ryšių skyriaus vadovas įvardija kalbos barjerą ir kultūrinius skirtumus.
„Vis dar pakankamai dažnas atvejis, kai įmonėse dirbantys mentoriai anglų kalbą moka nepakankamai ir tai sukelia nepatogumų net tik atvykusiems studentams, bet ir patiems mentoriams, kurie negali pasidalinti savo patirtimi taip, kaip galėtų kalbėdami lietuviškai. Paprastai tokių situacijų bandome išvengti derindami su įmonėmis, kad visu atvykusio studento praktikos laikotarpiu priimančioje organizacijoje būtų mentorius, kuris gerai kalba angliškai“, – sako P.Beseckas. Jis priduria, kad esant poreikiui, kalbos barjerą padeda įveikti ir šiuolaikinės technologijos, pavyzdžiui, vertimo programėlės.
Siekiant užtikrinti kuo geresnę tiek į Lietuvą atvykusio studento, tiek jį priimančios organizacijos patirtį ir padėti išvengti nesusipratimų dėl kultūrinių skirtumų, imamasi prevencinių priemonių.
„Kauno kolegijoje jau daug metų vykdomi praktikos mentorių mokymai, kurios kasmet sėkmingai baigia daugiau nei 100 mentorių. Šiuose mokymuose didelis dėmesys skiriamas ne tik mokymo metodams, bet ir tarpkultūrinės komunikacijos subtilybėms. Atvykę studentai taip pat yra informuojami apie pagrindinius darbo kultūros principus ir pasirinktų praktikos vietų reikalavimus“, – priemonėmis, padedančiomis išvengti nesusipratimų, dalinasi Tarptautinių ryšių skyriaus vadovas.
