Kauno miesto mero Andriaus Kupčinsko beveik aštuonerius metus trukęs vadovavimo miestui laikas eina į pabaigą. Ankstesnių rinkimų praktika rodo, kad paskutiniaisiais vadovavimo metais merai pagrindinį dėmesį skiria rinkimų kampanijai, o realių darbų įgyvendinimas atidedamas kitoms kadencijoms.
Kauno miesto tarybos nario Visvaldo Matijošaičio teigimu, būtent artimiausias pusmetis yra labai svarbus visoms šalies savivaldybėms. „Kaunas per šį laikotarpį turi Vyriausybei pateikti projektus, kuriuos ji galėtų įtraukti į svarbių šalies projektų sąrašą“, – teigė „Vieningo Kauno“ frakcijos atstovas. Pasak V.Matijošaičio, jeigu Kauno meras šį pusmetį pramiegos, kitų kadencijų miesto vadovai nebeturės galimybių siekti, kad projektai būtų finansuojami, nes ministerijos jau nebegalės pakeisti šiais metais priimtų planų.
„Nuoširdžiai kviečiu miesto merą siekti finansavimo Kauno savivaldybės projektams. Jeigu nebus keliami didesni tikslai, miestas nepabus iš žiemos miego. Tai ne opozicijos nario kvietimas, o nuoširdus miestiečio noras, kad savivaldybė inicijuotų pokyčius Kaune“, – kvietimą merui apibūdino V.Matijošaitis.
Kitų savivaldybių pavyzdys
„Nuoširdžiai kviečiu miesto merą siekti finansavimo Kauno savivaldybės projektams. Jeigu nebus keliami didesni tikslai, miestas nepabus iš žiemos miego. Tai ne opozicijos nario kvietimas, o nuoširdus miestiečio noras, kad savivaldybė inicijuotų pokyčius Kaune“, – kvietimą merui apibūdino V.Matijošaitis.
„Vieningo Kauno“ frakcijos narys pateikė sąrašą objektų, kurie galėtų patekti į valstybinės reikšmės objektų sąrašą.
Miesto pietrytinis aplinkkelis
Vienu iš miesto prioritetinių projektų turėtų tapti Kauno pietrytinis aplinkkelis. Sovietmečiu numatytą aplinkkelį planuota nutiesti ne tik jau esančiomis gatvėmis. Turėtų būti įrengta ir nauja trijų kilometrų kelio atkarpa, kuri suteiktų galimybę išvengti spūsčių ir aplenkti Amalių geležinkelio pervažą ir didžiąją dalį T.Masiulio g.
„Sostinė gavo finansavimą pietiniam aplinkkeliui, Klaipėdoje 2010 m. atidaryta ilgiausia šalyje estakada. Kodėl Kaunas negalėtų įgyvendinti tokio dydžio kelių infrastruktūros projekto? Esu įsitikinęs, kad savivaldybė turi argumentų pagrįsti pietrytinio aplinkkelio naudą ne tik Kaunui, bet ir šalies transporto mazgams“, – teigė V.Matijošaitis.
Specialistų teigimu, šio projekto įgyvendinimas nuo spūsčių ir didelių transporto srautų išvaduotų ne tik Petrašiūnų gyventojus, bet ir priešingoje miesto pusėje esančiais aplinkkeliais besinaudojančius vairuotojus.
Gamyklos teritorijos vystymas
Prieš keletą metų Kaune gimė idėja Karinių oro pajėgų aviacijos bazę perkelti į istorinį S.Dariaus ir S.Girėno aerodromą, o atsilaisvinusį 34 ha žemės sklypą panaudoti miesto reikmėms. Savivaldybėje galima išgirsti įvairiausių siūlymų, kaip aviacijos gamyklos teritorija galėtų būti naudojama. Čia galima įrengti futbolo stadioną, mokyklas, gyvenamųjų namų kvartalus, parodų centrą ir kitus objektus, tačiau savivaldybės kabinetuose suformuluoti siūlymai stokoja pagrįstumo ir primena urbanistinį blaškymąsi.
„Jeigu savivaldybė nesuskaldys šios teritorijos į mažus sklypus, galime tikėtis, kad ši vieta taps tikru miesto plėtros varikliu. Būtina ieškoti miestui naudingiausios teritorijos vystymo krypties. Galbūt šią teritoriją galėtų panaudoti Kauno universitetai, kurie per pastaruosius penkerius metus aktyviai keičia miesto veidą. Bet kuriuo atveju sklypo vystymui reikės valstybės paramos“, – teigė V.Matijošaitis.
Gatvių jungtys su magistralėmis
Kitu miestui reikšmingu kelių projektu V.Matijošaitis įvardija Europos pr. pratęsimą iki magistralės „Via Baltica“. Prospekto sankirtoje su magistrale turėtų būti pastatyta dviejų lygių jungtis. Naujai patvirtintame miesto bendrajame plane yra numatytos teritorijos šiai jungčiai. Tam, kad atsirastų tokia infrastruktūra, pritaria ir Kauno rajono savivaldybė.
„Manau, tai galėtų būti dviejų savivaldybių bendras projektas. Tačiau iniciatorius turėtų būti Kauno savivaldybė, nes ji kelis kartus lenkia rajoną pagal gyventojų skaičių ir valdomą biudžetą. Tikiuosi, kad meras inicijuos šio kelio detalųjį planavimą ir rengs investicinį projektą. Turint šiuos dokumentus, galima važiuoti į Susisiekimo ministeriją“, – teigė V.Matijošaitis.
V.Matijošaičio teigimu, būtent artimiausias pusmetis yra labai svarbus visoms šalies savivaldybėms.
Miesto tarybos nario nuomone, savivaldybė taip pat galėtų įgyvendinti S.Žukausko g. pratęsimą iki greitkelio A1. Ši jungtis padėtų sumažinti automobilių srautus Savanorių pr. ir Jonavos g. sankryžose.
V.Matijošaitis iš valdančiųjų partijų dažnai sulaukia kritikos, kad miesto savivaldybė negalėtų suvaldyti tiek projektų, kiek siūlo tarybos narys. V.Matijošaitis pastebėjo, kad miesto plėtrai reikšmingi kelių infrastruktūriniai projektai neturėtų būti įgyvendinami kaip alternatyva vienas kitam. „Kartais jaučiamas bažnytkaimio sindromas, kai mieste per metus pastatomas ar atnaujinamas tik vienas didesnės apimties statinys. Tai priklauso nuo miesto valdžios požiūrio. Kaunas – šalies didmiestis, todėl tikrai gali įgyvendinti bent kelis projektus per metus“, – kalbėjo „Vieningo Kauno“ atstovas.
Stadiono modernizavimas
Kitu miestui reikšmingu objektu „Vieningo Kauno“ atstovas įvardijo S.Dariaus ir S.Girėno stadioną.
„Pirmiausia Kauno miesto vadovai turi siekti, kad objektui būtų priskirtas valstybinės reikšmės objekto statusas. Tikrai reikia nemažai pastangų įrodant Vyriausybei ir Europos fondams, kad gyvybiškai svarbu atnaujinti šį stadioną, kol jis visai nesugriuvo“, – teigė miesto tarybos narys.
V.Matijošaitis neabejojo, kad Kauno miesto interesams padės ir kauniečiai, dirbantys Vyriausybėje, bei Seimo nariai. „Vis dėlto pirmiausia turi būti nuoseklus savivaldybės siekis ir deramai parengti visi dokumentai“, – sakė V.Matijošaitis.
Kauno pilies atstatymas
V.Matijošaitis teigė esantis nusivylęs miesto mero pozicija dėl Kauno pilies. Miesto vadovas A.Kupčinskas yra linkęs pritarti Kultūros paveldo departamento išreikštoms abejonėms, kad atstatyti visus keturis bokštus ir pilį juosiančią sieną miestui nėra reikalinga. Atrodo, kad Kauno savivaldybės neambicingi planai gali nesudominti ir Kultūros ministerijos, kuri šiuo metu rengia diskusijas apie kultūros objektų finansavimą.
„Turime įrodyti merui ir savivaldybei, kad miestiečiai nori pokyčių, susijusių su Kauno pilimi. Savivaldybė turi ne tik parengti projektą, bet ir pakovoti, kad piliai atstatyti būtų gauta valstybės parama“, – teigė V.Matijošaitis.
„Turime įrodyti merui ir savivaldybei, kad miestiečiai nori pokyčių, susijusių su Kauno pilimi. Savivaldybė turi ne tik parengti projektą, bet ir pakovoti, kad piliai atstatyti būtų gauta valstybės parama“, – teigė V.Matijošaitis.
Kauno miesto tarybos narys pažymėjo, kad panašios diskusijos buvo kilusios ir atstatant Trakų pilį. „Tačiau ar dabar kam kelia abejonių šio projekto nauda, kai maksimaliai autentiškai atstatyta pilis tapo vienu populiariausių traukos objektų šalyje?“ – klausė V.Matijošaitis.
Laisvės al. atnaujinimas
V.Matijošaičio nuomone, Laisvės al. atnaujinimas turėtų būti finansuojamas iš miesto ir ES struktūrinės paramos. „Tikėtis paramos iš valstybės šiame projekte būtų naivu. Klaipėda, Vilnius ir Šiauliai savo lėšomis jau susitvarkė pagrindines pėsčiųjų gatves, todėl Kauno pėsčiųjų zona greičiausiai nesulauks išskirtinio valstybės dėmesio“, – teigė V.Matijošaitis. Be to, tarybos narys pabrėžė, kad mero ketinimai prieš pat rinkimus imituoti Laisvės al. atnaujinimo pradžią gali įstumti miestą į netinkamą situaciją, kaip atsitiko su Panemunės tiltu.
„Tiltas nugriautas, o naujam atstatyti pinigų nėra numatyta“, – pateikė pavyzdį V.Matijošaitis.
