Emigracija, kaip kadaise trėmimai, palietė kone kiekvieną Lietuvos šeimą. Po Nepriklausomybės atkūrimo iš šalies išvyko beveik 870 tūkst. asmenų. Tai yra visas Vilnius ir Kaunas, arba trečdalis Lietuvos gyventojų. Blogiausia, kad trys ketvirtadaliai išvykusiųjų yra 15-44 metų amžiaus žmonės. Jų protų ir rankų labiausiai reikia kuriant Lietuvos ateitį.
Akivaizdu, kad tai sukels itin rimtas demografines problemas: jau pradeda trūkti darbo jėgos, vis mažesniam dirbančiųjų skaičiui tenka išlaikyti didėjantį senstančios visuomenės skaičių, o Lietuvai vis sunkiau tampa prisitraukti užsienio investicijas konkuruojant regione.
Dar vienas Vyriausybinis skaitalas
Reaguodama į šią problemą Vyriausybė ką tik priėmė betikslį idėjų kratinį, pavadintą planu „Priemonių emigracijai mažinti ir grįžtamajai migracijai didinti“. Ką šis „šedevras“ siūlo pradedančiam verslininkui?
Dokumentas persunktas lozungais, o ne konkrečiomis priemonėmis, neturi aiškių rodiklių ir užsibrėžtų ambicingų tikslų.
Štai: konsultacijų ir informacijos teikimą; verslumo skatinimo renginių organizavimą; informacinių įpareigojimų, licencijų, leidimų ir kitokių reikalavimų verslui mažinimą (kažkada ateityje); lietuvių kilmės verslininkų informavimą apie verslo plėtros Lietuvoje galimybes; vyresnio amžiaus asmenų dalyvavimo darbo rinkoje ir savanoriškoje veikloje didinimą bei palankių sąlygų spręsti socialinius ir pilietinius klausimus sukūrimą.
Vyriausybė dar siūlo psichologinių paslaugų grįžusiems arba ketinantiems grįžti į Lietuvą emigrantams teikimą internetu; el. leidinio „Gyvenimas ir darbas Lietuvoje“ parengimą ir panašias projektines veiklas. Kaip jau tikriausiai supratote, dokumentas persunktas lozungais, o ne konkrečiomis priemonėmis, neturi aiškių rodiklių ir užsibrėžtų ambicingų tikslų.
Vyriausybė eilinį kartą neišsikelia jokio konkretaus tikslo. Tai suprasti galima – jei išsikelsi tikslą, reikės dirbti, vėliau atsiskaityti visuomenei už pasiektus (arba ne) rodiklius. Dauguma šių priemonių eilinį kartą, deja, yra orientuotos į procesą (įsisavinti lėšas), o ne rezultatą (sugrąžinti mūsų žmones namo).
Įdomu, ar rengiant Vyriausybės planą, buvo pasikonsultuota su bent vienu išvykusiu iš Lietuvos verslininku?
Planavimo elementorius
Normalioje strateginio planavimo praktikoje toks dokumentus turėtų prasidėti nuo aiškaus išsikelto tikslo, pvz., sugrįžtamąją imigraciją padidinti nuo 22 130 iki 45 000, emigracijos skaičių sumažinti nuo 44 533 iki 15 00 gyventojų per metus.
Tuomet, siekiant išsikeltų tikslų, privalo būti dėliojami tikslai bei priemonės, už kurias atsakingos konkrečios institucijos. Už visą projekto įgyvendinimą atsakinga privalo būti pati Vyriausybė, kuri nuolat supažindinama su tarpiniais rezultatais. Jau po pirmų darbo metų dalį neveiksmingų priemonių galima bus braukti, o likusius resursus skirti naujoms arba stiprinti veiksmingiausias priemones. Šiandien abejoju, ar kas Vyriausybėje atsakys, kurios plano priemonės ir kokiu procentu yra pasiteisinusios, nors yra vykdomos jau eilę metų.
Priemonės taip pat privalo būti konkrečios. Konsultuoti verslą yra labai gerai, tačiau verslo atstovai patvirtins, kad geriausiai motyvuoja mokestinės lengvatos, reguliacinis aiškumas ir aplinkos stabilumas. Planas privalo numatyti darbo užmokesčio apmokestinimo mažinimą bent 4 proc.; Sodros lubų mažinimą iki 2,5 tūkst. eurų; minimalios algos prilyginimą neapmokestintajam pajamų dydžiui. Nereikia varžytis didinant minimalią algą, daug geresnių rezultatų pasieksime realiai kovodami su šešėliu. Žmonės migruoja ne todėl, kad maža minimali alga, o todėl, kad nepasitiki savo valstybe, teismų ir sveikatos apsaugos sistema, o visa tai prasideda nuo vokelio, kuris yra šešėlio šalyje simbolis, kurio neteisingumo jausmas graužia mūsų piliečius.
Žmonės migruoja ne todėl, kad maža minimali alga, o todėl, kad nepasitiki savo valstybe, teismų ir sveikatos apsaugos sistema, o visa tai prasideda nuo vokelio, kuris yra šešėlio šalyje simbolis.
Pabaigai - pavyzdys apie Valstybės tarnybos departamentą, kuris šiuo metu ieško bent 200 valstybės tarnautojų skirtingose Lietuvos regionuose. Deja, esant ne Lietuvoje gauti darbą yra neįmanoma - interviu ir gebėjimų testas privalo būti atliktas tik Lietuvoje. Modernios technologijos šiai institucijai vis dar nepasiekiamos. Sunku suvokti, kaip esant tokiai demografinei krizei galime sau leisti nesuteikti šanso Lietuvos piliečiui, gyvenančiam Londone, Osle ar Dubline, ieškotis darbo Lietuvoje. Tokios detalės parodo valstybės poziciją geriau nei šimtai idėjų kratinių, patvirtintų Vyriausybės.
Politinė reklama. Bus apmokėta iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimų kampanijos sąskaitos.
