Lektorius išskiria tris pagrindinius franšizės modelius. Vieno padalinio franšizė – kai įsigyjamos franšizės teisės vienam taškui (vienai kavinei, sporto klubui ar pan.). Teritorijos franšizė – kai gaunama teisė atidaryti sutartą kiekį franšizės taškų apibrėžtoje teritorijoje, pavyzdžiui, viename mieste. Trečiasis variantas – vadinamoji „master“ franšizė. Kuriant verslą šiuo modeliu yra išsiperkama teritorija, joje atidaromas vienas ar keli pavyzdiniai padaliniai, o likę padaliniai subfranšizuojami, t.y. pavedami atidaryti kitiems franšizės dalyviams, kuriuos domina galimybė turėti vieną padalinį.
„Šiuo atveju verslininkas tampa teritorijos vystytoju, prižiūrėtoju ir tarpininku tarp franšizės davėjo –motininės kompanijos – ir visų vieno padalinio gavėjų, kuriuos „master“ franšizės pirkėjas pats ir atsirinks, – sako A. Jonelis. – Kad ir koks modelis būtų pasirenkamas, vis tiek galiausiai bus atidaroma po vieną padalinį.“
Taip pat skaitykite: Franšizavimas – tiek burgerinių, tiek nusikaltimo vietų valymo verslų plėtrai
Auga poreikis
Geriausiai šalyje žinomų lietuviškų franšizių pavyzdžiai – „Audimas“, NT bendrovė „Capital“, „CharliePizza“, „Čili pica“, „Džiugas“ (sūrio namai), „Senukai“.
Lektorius pastebi, kad Lietuvoje aktyvi verslo plėtra franšizavimo būdu prasidėjo nuo 2008 m., kuomet Lietuvos verslo darbdavių konfederacija (LVDK) įkūrė franšizės centrą.
„Nuo to laiko aktyviai dirbama franšizavimo srityje – lietuviškas verslas pastebimai paaugo, šiuo metu jaučiamas didelis poreikis Lietuviško verslo franšizių kūrimui. Labai daug verslų kuria ar ketina kurti savo franšizes“, – sako A. Jonelis.
Geriausiai šalyje žinomų lietuviškų franšizių pavyzdžiai – „Audimas“, NT bendrovė „Capital“, „CharliePizza“, „Čili pica“, „Džiugas“ (sūrio namai), „Senukai“. Iš sėkmingai šalyje veikiančių franšizės pagrindu užsienio kompanijų dauguma atpažįsta drabužių tinklus „Mango“, „Zara“, restoranų tinklus „McDonald's“, „Subway“, kosmetikos kompaniją „TheBodyShop“. „Taip patį mūsų rinką naujai atėjusios yra kalbų mokykla „Pingu‘s English“, duomenų naikinimo ir archyvavimo lyderis „Reisswolf“ ir daug kitų“, – vardija A. Jonelis.
Sėmėsi patirties„Verslo plėtra franšizavimo būdu patogi tiek franšizės davėjui, tiek gavėjui. Franšizę sukūrusiam verslininkui nereikia samdyti darbuotojų, padalinių atidarinėti savomis lėšomis – tai daro franšizės gavėjas. Pastarajam franšizės davėjas suteikia visas verslo paslaptis, praktinę patirtį, apmokymus bei palaikymą atidarant ir plėtojant padalinį“, – teigia pašnekovas.
Naudingų žinių apie verslo plėtrą franšizavimo būdu pradedantys ir plečiantys verslą asmenys galėjo įgyti Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos organizuojamuose renginiuose. Pasak lektoriaus A. Jonelio, apie franšizavimą renginiuose domėjosi tiek esami, tiek pradedantys verslininkai, juos labiausiai domino šio verslo modelio ypatybės, sėkmingų franšizių pavyzdžiai.
Renginio metu dalyviai turėjo galimybę susipažinti su franšize kaip patikimos naujo verslo pradžios arba sparčios esamo verslo plėtros modeliu bei gauti didžiausią franšizavimo srities patirtį Lietuvoje turinčių ekspertų atsakymus į praktinius šio verslo modelio taikymo klausimus. Renginiai apie franšizavimą buvo organizuoti 60-yje šalies miestų.
Šie renginiai – projekto „Smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų ir fizinių asmenų informavimas ir konsultavimas franšizavimo srityje“ dalis. Projekto tikslas – paskatinti visuomenės, ypatingai jaunimo, verslumą, esamų SVV subjektų plėtrą franšizavimo būdu bei naujų SVV subjektų steigimąsi franšizės pagrindu.
Projektas finansuojamas pagal Ekonomikos veiksmų programą iš Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos lėšų. Bendra projekto vertė – 321 584,51 Eur (1,1 mln. Lt).
