Verslo organizacijos akcentuoja, kad neatidėliotini veiksmai, kurių būtina imtis, yra švietimo strategijos atnaujinimas, stiprinant orientaciją į vykstančius pasaulyje pokyčius, duomenimis ir įrodymais grįstų sprendimų priėmimo ir valdymo diegimas. Taip pat pažymima, kad yra didelis švietimo skaitmenizavimo strategijos poreikis, lyderystės švietimo įstaigose ir institucijose skatinimas. Be to, būtina pedagogų, dėstytojų, profesijos mokytojų prognozavimo, rengimo ir kvalifikacijos kėlimo sistemos transformacija.
Bendrajam ugdymui trūksta turinio kokybės
Kaip pažymi verslo organizacijos, jokiuose švietimo dokumentuose Lietuva iki šiol nėra susitarusi, ką ir kaip matuoja, bandydama įvertinti šalies švietimo kokybę ir jos pokytį trumpalaikėje bei ilgalaikėje perspektyvose. Tik turint aiškius kriterijus galima įsivertinti esamą situaciją ir stebėti, kokia kryptimi juda švietimas.
Šiuo metu esama ydinga praktika, kai mokiniai yra ruošiami atsiskaitymams, egzaminams, o ne kompetencijų ir gebėjimų įgijimui. Šią problemą išspręstų, verslo teigimu, naujos kartos turinio naudojimas. Inovatyvių ugdymo metodų taikymas ir STEAM centrų veiklų siejimas su bendrojo ugdymo įstaigomis.
Iki šiol nėra išspręsta pedagogų poreikio prognozavimo, ruošimo, kvalifikacijos kėlimo, perkvalifikavimo problema, kuri formuoja atskirtį tarp miesto ir kaimo mokyklų, tarp ką tik baigusių ir keliasdešimt metų mokyklose dirbančių pedagogų taikomų didaktinių mokymo metodikų. Neužtikrinama kartų kaita, o svarbiausia – sistemiškai nesprendžiami mokytojų trūkumo klausimai, todėl verslas akcentuoja, kad būtina tobulinti pedagogų poreikio planavimą, rengimą ir kvalifikacijos kėlimą.
Kelia iššūkių profesinių mokyklų valdymas
Kol kas šalyje tik 3,1 proc. mokosi pameistrystė forma, nors pasirinkusiųjų mokytis pameistrystės forma įsidarbinimo rodikliai – geriausi. Šios situacijos priežastys kompleksinės, susiduriama su nemažai iššūkių mėginant megzti partnerystes: konsoliduotos informacijos trūkumas, administracinė našta, glaudesnio verslo bendradarbiavimo su švietimo įstaigomis poreikis, tvari šios mokymo formos finansavimo sistema ir kt. Todėl verslo organizacijos akcentuoja, kad profesinio mokymo srityje būtina pameistrystės plėtra.
Verslo organizacijos pažymi, kad iššūkių profesinėms mokykloms kelia problematiškas profesinių mokyklų valdymas, tinklo neatitikimas šiuo metu esančiai demografinei situacijai. Verslo organizacijos siūlo, jog būtų pertvarkytas profesinių mokyklų tinklas, sutelkiant kompetencijas specializuotose sektoriniuose profesinių kompetencijų centruose, peržiūrint ūkio išlaidų skyrimo tvarką, atsisakant investicijų į mokyklas, kurių ateities perspektyvos neaiškios, kur plotas tenkantis vienam mokiniui yra nepagrįstai didelis.
Verslo organizacijos siūlo, jog būtų pertvarkytas profesinių mokyklų tinklas.
Organizacijų teigimu, reikalingas profesinio mokymo programų atnaujinimas, siejant jį su skaitmenine ir žaliąja transformacija, įmonių poreikio atliepimas šalies ir regionų mastu ir karjeros planavimo visą gyvenimą sistemos rengimas.
Aukštajam mokslui reikalinga sinergija su verslu
Organizacijos pažymi, kad verslas gali daugiau bendradarbiauti su aukštosiomis mokyklomis, prisidėti prie mokslinių tyrimų, projektų. Tačiau gali būti ieškoma ir naujų bendradarbiavimo formų, tokių kaip pramoninės doktorantūros krypties įtvirtinimas, formuoti susijusias disertacijų temas ir tyrimus.
Kritiškai svarbu, kad absolventai turėtų išsilavinimą ir įgūdžius, reikalingus aukštųjų ir vidutinių aukštųjų technologijų, globaliai konkurencingam, tvariam verslui bei skaitmeninei ekonomikos transformacijai ir įmonių bei viešojo sektoriaus skaitmenizacijai. Tam reikalinga studijų krypčių ir programų darna su ekonomine aplinka.
Būtina įveiklinti nacionalinę žmogiškųjų išteklių stebėsenos ir prognozavimo sistemą, suformuojant ekonominės plėtros diktuojamus specialistų poreikio tikslus. Pavyzdžiui, siekiant didinti tiksliųjų mokslų (STEAM) studentų ir absolventų skaičių reikia papildomo, ne vienerių metų įdirbio, todėl būtinas ilgalaikis veiksmų planas sprendžiant šią problemą.
Kritiškai svarbus suaugusiųjų perkvalifikavimas
Pastarųjų metų patirtis rodo, kad neužtikrinus suaugusiųjų mokymuisi skirto finansavimo, nebus įgyvendintas vienas svarbiausių Lietuvos pažangos strategijos „Lietuva 2030“ uždavinių – gerai išvystyta ir sėkmingai veikianti mokymosi visa gyvenimą sistema. Svarbu įvertinti finansavimo tęstinumą ir suaugusiųjų įtraukimo į mokymosi visą gyvenimą veiklas.
Tam, jog vyktų veiksmingas mokymosi visą gyvenimą procesas, ir į neformaliojo ugdymo veiklas įsitrauktų daugiau suaugusiųjų, reikalingos finansinės ir organizacinės paskatos, valstybės, savivaldos institucijų ir NVO partnerystės stiprinimas visuose neformaliojo suaugusiųjų švietimo lygmenyse.
Verslo atstovai, esant poreikiui, taip pat dalyvautų informacinės sistemos apie kvalifikacijos kėlimą vizijos kūrime ir informacijos apsikeitime. Būtina sukurti efektyviai praktikoje veikiančias perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo programas, kad piliečiai gebėtų maksimaliai pasinaudoti technologijų teikiamomis galimybėmis.
