„Savo indėlį į tvaresnę ateitį norime duoti jau dabar, nematome prasmės laukti, kol įstatymai tai privers daryti. Aplinką tausojančių technologijų vystymą matome kaip galimybę, o ne prievolę“, – sako UAB „Avago“ direktorius A.Gurskis. Įmonė „Avago“ kartu su UAB „Provectus redivivus“ bei partneriu Norvegijoje kompanija Sooo. Creativ Communication AS vykdo projektą „Technologinio proceso, skirto garsą izoliuojančios akustinės plokštės iš perdirbtų poliuretano, plastiko ir gumos atliekų gamybai, sukūrimas“ (numeris LT07-1-EIM-K01-017). Projekto tikslas – sukurti technologinį procesą, leidžiantį perdirbti poliuretano, plastmasės ir gumos atliekas, o gautą medžiagą naudoti inovatyviam ir rinkoje analogų neturinčiam produktui – garsą izoliuojančiai akustinei plokštei – kurti. Naujos kartos, išskirtinių savybių garso izoliacinių plokščių linija bus skirta gyvenamųjų, komercinių, gamybinių ir specialios paskirties patalpų statybai. Tad šalia tvarios gamybos bei atliekų mažinimo, UAB „Avago“ su partneriais šiuo projektu sprendžia ir dar vieną, augančios populiacijos ir apgyvendinimo kontekste vis aktualesnį, klausimą – triukšmo slopinimą.
Iškeltų tikslų įgyvendinimui projekte buvo pasitelktos mokslo organizacijos: Fizinių ir technologijos mokslų centras (FTMC) bei Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH). Jų užduotis – sukurti ir ištestuoti komponentus, reikalingus plokštės gamybai, ištirti jau pagamintos plokštės savybes. Pirminė poliolių perdirbimo technologija buvo sukurta nusipelniusio Lietuvos mokslininko a. a. dr. Svajaus Asadausko, dirbusio FTMC Cheminės inžinerijos ir technologijų skyriuje. Šis atradimas buvo esminis proveržis, paklojęs kelią tolimesniam produkto vystymui ir tyrimams, kuriuos perėmė ir tęsė jo kolegos. Šiuo metu visi moksliniai tyrimai jau baigti, jų rezultatai: ištirta, kaip perdirbto plastiko plokštės sąveikauja su gumos granulių plokštėmis; nustatyta, kokia yra skirtingų gumos granulių plokščių garso sugertis ir izoliacija; nustatyta gumos frakcijų ir oro tarpelių tarp jų ryšio priklausomybė garso sugerčiai; parinkta optimali medžiagų receptūra plokštės gamybai; sukurta poliuretano atliekų perdirbimo technologija, nustatytas jos pritaikymas pramoniniam perdirbimui. Tyrimų metu gautas žinias projekto partneriai planuoja panaudoti ir kituose garso izoliavimo sprendimuose.
Projekto įgyvendintojai ir mokslo organizacijos gautus rezultatus vertina kaip didelį žingsnį tvaresnio statybų sektoriaus link. „Statybų sektorius daugiau integruos perdirbamų arba jau perdirbtų medžiagų į pastatų konstrukcijas. Tai skatins tvaresnį statybos sektoriaus ir su juo susijusių verslų požiūrį“, – sako dr. Tomas Astrauskas – VILNIUS TECH Aplinkos Apsaugos instituto mokslo darbuotojas. „Manome, kad didžiausias paradigmos pokytis būtų, jei pramonė nustotų žiūrėti į atliekas, kaip į šiukšles, o pradėtų matyti kaip žaliavą, kaip papildomą pajamų šaltinį. <...> Didžiausias šio projekto laimėjimas gali būti tai, kad industrija pamatys, jog buvimas „žaliu“, tai nėra vien išlaidos, bet gali būti ir pajamos“, – dalinasi FTMC inovacijų vadybininkas Karolis Stašys.
Mokslo organizacijų atstovai dalinasi savo įžvalgomis apie partnerystės svarbą ne tik projekto tikslų pasiekimui, bet ir naudą pačioms mokslo institucijoms: „Mums labai svarbu vystyti naujus sprendimus, kaip sumažinti aplinkos taršą, kurti žiedinę ekonomiką bei vystyti aukštos pridėtinės vertės produktus. <...> Taip pat, mūsų mokslinių tyrimų centrui yra labai svarbus bendradarbiavimas su industrija ir mūsų turimų žinių komercializavimas bei diegimas į rinką. Visas šias kryptis ir galėjome realizuoti kartu su projekto partneriais ir kartu dar labiau sustiprinome kompetencijas“, – dėsto Karolis Stašys. Apie poreikį pažinti rinką bei integruotis į ją kalba ir dr. Tomas Astrauskas: „Tokio tipo bendradarbiavimas leidžia mums, kaip mokslo ir švietimo institucijai, stebėti rinkos poreikius. Labai svarbu žinoti, kokio tipo inovacijos šiuo metu yra svarbios statybos sektoriuje, pastatų akustikoje. <...> Kaip mokslo institucijai, mums yra įdomu atrasti ir pasiūlyti verslui integruoti naujas idėjas ir medžiagas, kad verslo institucijoms būtų lengviau prisitaikyti prie dinamiškai besikeičiančios rinkos“.
Tiek FTMC, tiek VILNIUS TECH, tiek projekto partnerių atstovai taip pat pabrėžia verslo ir mokslo įstaigų bendradarbiavimo svarbą ne tik šiame projekte, bet ir plačiąja prasme. „Verslo ir mokslo sinergija leidžia sukurti naujus produktus, nes šiame pasaulinės industrijos etape, nauji produktai tampa išmanūs ir labai sudėtingi. Pavieniui, jų negali sukurti nei verslas nei atskirai mokslas. Būtinas bendradarbiavimas, kurio metu abi pusės papildo viena kitą. <...> Šis projektas yra puikus šio bendradarbiavimo pavyzdys“, – sako Karolis Stašys. „Mokslininkai iš verslo gauna atgalinį ryšį apie medžiagų pritaikomumą, o verslas neretai ieško papildomos specialistų pagalbos problemoms spręsti“, – dalinasi dr. Tomas. Astrauskas. Projekto vykdytojo UAB „Avago“ direktorius A.Gurskis antrina partneriams iš mokslo įstaigų ir priduria, jog verslo ir mokslo srities organizacijų bendradarbiavimas yra neatsiejama sėkmingo produkto sukūrimo dalis.
Svarbu paminėti, jog projektas dalinai finansuotas Norvegijos finansinio mechanizmo (Norway Grants) programos „Verslo plėtra, inovacijos ir MVĮ“, dotacijos suma – 745.479,07 Eur. Norway Grants vaidmuo šiame projekte yra nepakeičiamas. Gautas finansavimas leido ne tik pradėti ir plėtoti šią novatorišką partnerystę, bet ir užtikrino, kad inovacijos bei tvarumo idėjos būtų paverstos realybe. „Mokslinių tyrimų finansavimas skatina naujų idėjų pavertimą realybe. Finansavimas padeda atlikti tyrimus kurie yra sąlyginai brangūs“, – sako dr. Tomas Astrauskas. „Kitu atveju, gali būti, kad ši technologija niekada nebūtų buvusi sukurta, nes resursai būtų buvę skiriami mažiau rizikingiems projektams arba tiesiog jų būtų daroma mažiau“, – tokią pat nuomonę išreiškia ir Karolis Stašys.
Projektas „Technologinio proceso, skirto garsą izoliuojančios akustinės plokštės iš perdirbtų poliuretano, plastiko ir gumos atliekų gamybai, sukūrimas“ yra puikus pavyzdys, kaip mokslo ir verslo bendradarbiavimas, kartu su tinkamu finansiniu palaikymu, gali vesti prie svarbių pramonės pokyčių. Jis rodo, kad tvarūs ir inovatyvūs sprendimai gali būti ne tik ekologiškai naudingi, bet ir ekonomiškai efektyvūs. Toks modelis gali tarnauti kaip įkvėpimas kitoms įmonėms tiek Lietuvoje, tiek tarptautiniu mastu.