Kaip rodo naujausi „Investuok Lietuvoje“ duomenys, šiuo metu Kaune veikia 17 užsienio korporacijų įkurtų verslo paslaugų centrų, kuriuose dirba apie 2 tūkstančiai darbuotojų. Ir nors nuo 2017-tųjų – tikro tokių centrų steigimosi Kaune aukso amžiaus – per pastaruosius metus naujakurių skaičius sumažėjo, išlikusieji tvirtina savo pozicijas ir plečiasi: apie plėtrą paskelbė ar ją jau vykdo tokie Kauno GBS rinkos sunkiasvoriai kaip „TransUnion“, „Satalia Lithuania“ ar „Dassault Systemes“.
Kaip šiuo aspektu 293 tūkst. gyventojų turintis Kaunas atrodo panašių miestų kontekste? Skaičiai rodo, kad 1 000 oficialiai registruotų kauniečių tenka 10 dirbančiųjų verslo paslaugų centruose. Du kartus daugiau nei Kaunas gyventojų turinčiame Lenkijos mieste Vroclave (640 tūkst. gyv.) šis skaičius siekia 74,3. Kiek mažesnėje Poznanėje (540 tūkst. gyv.) – 31,2, Vilniuje (544 tūkst. gyv.) – 29,8, Rygoje (630 tūkst.) – 23,7 (šaltinis: „Investuok Lietuvoje“, 2020). Ką tai reiškia Kaunui? Visų pirma tai, kad verslo paslaugų centrų sektoriaus plėtrai miestas turi dar daug potencialo.
Prie šio potencialo stabilumo ir Kauno konkurencingumo paslaugų centrus steigiančių verslų akyse reikšmingai prisideda Kauno aukštosios mokyklos, kasmet į rinką išleidžiančios jaunuosius talentus iš informacinių technologijų (IT), socialinių, humanitarinių mokslų sričių – parengdamos specialistus, kurie pritraukia ir augina Kaune įsikuriančias kompanijas. Studentų miestu pramintame Kaune vien pernai buvo per 36 tūkstančius studijuojančiųjų, iš jų beveik trečdalis – IT, socialinių ar humanitarinių mokslų studijų kryptyse. Juolab kad pačios aukštosios mokyklos dinamiškai atliepia darbo rinkos poreikius, kurdamos programas, rengiančias trūkstamų specialybių darbuotojus – pavyzdžiui, kaip Kauno technologijos universitetas (KTU), pasiūlęs magistro studijų programą – Didžiųjų verslo duomenų analitika.
Dvipusis augimas: gerėjanti gyvenimo kokybė ir rekordinė modernių biurų pasiūla
Apie tai, kad Kaunas kol kas toli gražu neišnaudoja savo potencialo, kalba ir investicinės miesto aplinkos gerinimu besirūpinančios viešosios įstaigos „Kaunas IN“ vadovas Tadas Stankevičius: „Kiekvienais metais miesto darbo rinką papildo gausus būrys GBS/IRT sektoriuose galinčių dirbti absolventų. Tačiau kol kas pagal šiuose sektoriuose dirbančių darbuotojų skaičių, tenkantį tūkstančiui gyventojų, Kauno atsilikimas nuo kitų panašių miestų matuojamas ne procentais, bet kartais. Akivaizdu, kad Kauno aukštojo mokslo institucijų ugdomas žmogiškasis potencialas ir per pastaruosius 4 metus išaugusi reikiamos infrastruktūros pasiūla suteikia visas reikiamas prielaidas atotrūkiui mažinti, esamų investuotojų stabiliai plėtrai ir naujų vardų atėjimui į Kauną“.
Kaip pastebi T. Stankevičius, tam, kad jaunieji talentai po studijų nuspręstų likti mieste ir dirbti čia įsikūrusiose kompanijose, būtini atitinkami gyvenimo kokybės rodikliai – o jie Kaune pastaraisiais metais sparčiai gerėja. Tai ir augantis naujų būstų skaičius (vien per praeitus 2020-uosius metus mieste pastatyti 1 548 būstai – nurodo Statistikos departamentas), naujai statomi darželiai, ir gražėjančios viešosios erdvės, patogus susisiekimas tiek pačiame mieste mikrorajonus sujungusiais dviračių takais, tiek su kitais šalies regionais magistraliniais keliais ar traukiniu, tiek su visu pasauliu iš šalia esančio tarptautinio oro uosto. Visų šių faktorių įtaka atsispindi ir gyventojų migracijos balanse: Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2021 m. atvykstančių į Kauno miestą ir rajoną užfiksuota daugiau nei išvykstančių: iš užsienio į Kauną imigravo 3 592 žmonės, iš kitų Lietuvos vietovių atsikraustė dar 2 920 žmonės.
Kurį laiką verslo paslaugų centrų plėtrą stabdžiusią problemą – kokybiškų biuro patalpų stygių – Kaunas išsprendė su trenksmu: vos per kelerius metus bendra modernių biurų pasiūla rekordiškai išaugo – net 2,5 karto – ir pasiekė apie 250 000 kv. m. Dar daugiau: iki tol praktiškai neegzistavusi A klasės biurų rinka mieste dabar sudaro beveik 20 % modernių biurų pasiūlos, o dėl spartaus augimo ir
momentinio pasiūlos pertekliaus, rinka tapo ypač palanki nuomininkams, itin palankiomis sąlygomis galintiems išsinuomoti erdvesnes, patogesnes patalpas prestižinėse Kauno vietose.
Pagrindinė IBCK#10 renginio tema
Apie mieste susiformavusią verslo paslaugų centrų bei informacinių ir ryšių technologijų rinką, jos dabartinę situaciją, tendencijas ir brėžiamas ateities projekcijas bus kalbama jau dešimtajame Kauno tarptautinio verslo bendruomenės (IBCK) renginyje, kurio tema – „Kaunas – vienas iš Lietuvos GBS/IRT sektorių lyderių“ (Kaunas: the Cornerstone of Lithuania‘s Business Services Hub).
Ekonominės plėtros agentūros „Kaunas IN“ organizuojamame virtualiame renginyje bus skaitomi pranešimai, skirti visiems, besidomintiems Kauno investicine aplinka:
- apie dabartinę GBS/IRT sektorių padėtį Kaune pasakos ir miesto potencialą pristatys „Kaunas IN“ vadovas Tadas Stankevičius;
- Kauno verslo ir mokslo sinergijos pavyzdžiais bei tendencijomis dalinsis KTU Nacionalinio inovacijų ir verslo centro vadovas Mindaugas Bulota;
- miesto biurų rinkos situaciją analizuos ir pokyčių kryptis pateiks „Newsec“ nuomininkų atstovavimo grupės vadovas Baltijos regione Martynas Babilas.
Vienas iš IBCK organizuojamų renginių tikslų – skatinti diskusijas bei įsitraukimą tarp įvairių miesto verslo veidą kuriančių grupių, todėl dešimtąjį renginį užbaigs panelinė diskusija „Kaunas pasirengęs verslo paslaugų centrų ateičiai“, kurią moderuos „Investuok Lietuvoje“ Investicijų plėtros departamento svarbių klientų vadovas Laimonas Davalis.
- IBCK#10 renginio laikas: birželio 10 d., 15:00 val.
- Renginio trukmė: 2 val.
- Formatas: „Youtube“ tiesioginė transliacija iš studijos.
- Renginio kalba: anglų (be vertimo).
- Dalyvių registracija: čia. Kilus klausimams, susisiekite su mumis el. paštu: business@kaunasin.lt.
- RENGINYS NEMOKAMAS.
