Jis pabrėžia, jog vandens keliais kaip ir sausumos, reikia rūpintis nuolatos. Tad VVKD jau turi numačius pagrindinius ateinančių metų darbus, ir yra pasiruošusi įgyvendinti naujus valstybei, savivaldybėms, verslams ir gyventojams reikalingus projektus.
Nemunu nuo Druskininkų iki Kuršių marių
Vienas iš pagrindinių VVKD veiklos tikslų – didinti eksploatuojamų vandens kelių ilgį. To siekiant, vienas iš pagrindinių uždavinių – atverti Nemuną nepertraukiamai laivybai visu upės ilgiu Lietuvos teritorijoje. Tam, kad laivai galėtų netrukdomai plaukti beveik 500 km siekiančia Nemuno vaga nuo Druskininkų iki Kuršių marių, Kauno hidroelektrinės užtvankoje planuojama įrengti šliuzą.
Praėjusiais metais buvo pasirašytas Susisiekimo, Aplinkos, Energetikos ministerijų, Kauno miesto ir VVKD memorandumas dėl šio šliuzo įrengimo. Šiais metai vyksta pasiruošimas šliuzo įrengimo projektinių pasiūlymų ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentacijos parengimui. Minėtų dokumentų parengimas gali užtrukti ne mažiau kaip 2 metus. Tada, ir jau turint atsakingos institucijos išvadą dėl veiklos leistinumo, bus aiškūs laivų šliuzo įrengimo techniniai sprendiniai ir aplinkosauginiai reikalavimai šiam projektui įgyvendinti. Užsitikrinus reikalingą finansavimą, sektų techninio projekto parengimas ir statybos darbai.
„Kauno miesto pasiūlymas idealiai atitinka mūsų planus. Nemuno atkarpą iki Kauno hidroelektrinės planuojame pabaigti tvarkyti per porą metų. Tuomet turėsime reikalavimus atitinkantį vandens kelią ir šalia esančia infrastruktūra iki Kauno, tad bus galima imtis šliuzo įrengimo. Manome, kad šliuzas galėtų pradėti funkcionuoti dar iki 2030 metų“, – sako V.Vinokurovas.
Vilhelmo kanalo sutvarkymo planai
Dar vienas upeivystės galimybes plečiantis projektas – istorinio Vilhelmo kanalo atvėrimas ir laisva laivyba Nemunu ir Minija iki Kuršių marių ties Klaipėda. Pagrindinis kliuvinys laivybai visu kanalu – Klaipėdos miesto III-ioji vandenvietė.
„Tam, kad laivyba galėtų būti plėtojama visu Vilhemo kanalu iki Klaipėdos, būtina iškelti miesto III vandenvietę“, – situaciją aiškina laivybos direktorius A.Rimas. Vandenvietės iškėlimo klausimai buvo plačiai svarstyti praėjusiais metais, tačiau galutinio sprendimo kol kas nėra. Reikalinga aiški ne tik Klaipėdos miesto, bet ir Vyriausybės pozicija, kadangi tai susiję su lėšų poreikiu.
Iškėlus vandenvietę ir iškasus apie 1 km ilgio kanalą ties Klaipėda, atsirastų sklandi pramoginė ir keleivinė laivyba. O atvėrus išplaukimą į Klaipėdos uostą per Malkų įlanką – galėtų būti vykdoma ir krovininė laivyba. Atvėrus kanalą abiem kryptimis, turizmui atsivertų įspūdingas maršrutas, kuris jungia Klaipėdos uostą, Miniją ir Nemuną, o krovininės baržos išvengtų nepalankių plaukiojimo sąlygų Kuršių mariomis.
Kol šis projektas neįgyvendintas, tenka apsiriboti išplaukimu į Kuršių marias per Drevernos upę, kurioje taip pat reikalingi pertvarkymai – būtina rekonstruoti (arba likviduoti) Drevernos šliuzą, šiuo metu galintį praleisti tik 3,3 m pločio laivus.
„Siekiant plėtoti pramoginę-keleivinę laivybą artimiausiu metu, reikia vystyti jungtį per Drevernos upę, panaikinant Drevernos šliuzo sudaromą kliūtį. VVKD jau rūpinasi techninio projekto parengimu dėl naujo 6 metrų šliužo-reguliatoriaus įrengimo, o Klaipėdos savivaldybė planuoja projektą finansuoti.“ – pasakoja V.Vinokurovas.
Vandens kelias tarp Vilniaus ir Kauno galėtų atsirasti 2030-aisiais
„Vilnius su Kaunu privalo būti sujungti vandens keliu, tai itin reikšmingas šalies ekonomikai ir visuomenei projektas. Neryje turėtų būti pastatytas vidaus vandenų uostas“, – teigia Direkcijos vadovas.
Krantinių ir prieplaukų plėtrą planuoja savivaldybės, o už vandens kelio parengimą yra atsakinga VVKD. Kaip visada yra opūs finansiniai klausimai, bet direkcija savo lėšomis jau atliko visos Neries dugno skanavimo darbus. Baigiami hidromodeliavimo darbai, kurie būtini vandens kelio įrengimo priemonėms parinkti.
Pasak VVKD, šiuo metu yra ieškoma galimybių sutelkti lėšas kelio įrengti bei diskutuojama su savivaldybėmis bei negabaritinių krovinių potencialiais vežėjais.
Sklandžiai dirbti trukdo ydinga tendencija
Nors planų ir projektų direkcija turi daug, deja, ne visuomet pavyksta sklandžiai dirbti. Direkcija pastaruoju metu susiduria su ydinga tendencija, kuomet Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir jos direkcijos net paprastiems vandens kelio valymo darbams reikalauja atlikti „Natura 2000“ reikšmingumo nustatymo procedūras (tyrimus). Tai reiškia, kad tol, kol atliekami reikalaujami tyrimai, vandens kelias faktiškai būtų uždarytas. Laivais navigacija taptų sunkiai įmanoma, kroviniai dar labiau apkrautų Lietuvos sausumos kelius, didėtų oro tarša.
Todėl VVKD nori vadovautis Aplinkos ministro nustatytais aplinkosauginiais reikalavimais, kurie tokių interpretacijų nenumato, tačiau už saugomų teritorijų administravimą atsakingos institucijos turi kitą nuomonę ir siekia vandens kelių valymo (seklumų šalinimo) veiklas vidaus vandenų keliuose, patenkančiuose į „Natura 2000“ teritorijas, apriboti arba uždrausti.
Šiemet visą sezoną VVKD žemsiurbė „Upyna“ dirbo Kuršių mariose. Deja, vasaros pabaigoje darbai buvo sustabdyti – būtent dėl saugomų teritorijų tarnybos reikalavimo. Šiuo metu Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdyba atlieka tyrimą dėl galimo pažeidimo, galimai bus pritaikytos nuobaudos dėl vandens kelio valymo darbų atlikimo. Tai būtų tiesioginis laivybos ribojimas, nes reikalaujamos procedūros užtruktų nuo keleto mėnesių iki metų, tai reikštų kad vandens kelias tiek laiko neveiktų, neaišku ką nuspręstų saugomų teritorijų sergėtojai ir kaip išplauktų laivai iš uostų ir prieplaukų.
