Laikas inovatyviems sprendimams
Gamintojai tam ruošiasi jau keletą metų, o vartotojams būtina edukacija, kad suprastų, kodėl už tvarią pakuotę verta mokėti kiek brangiau. Vienas iš argumentų, kurį tikrai išgirs kiekvienas sąmoningas pirkėjas – tai, kad plastiko pakuotės suyra per šimtmečius, popieriaus – per 6 mėnesus, o naujausiomis technologijomis kuriami augaliniai indai gali būti kompostuojami, ir po 3 mėnesių virsta puikia trąša.
Augant gamtosaugos poreikiui, vienkartinių indų gamintojai tobulina technologijas ir imasi inovatyvių pakuočių gamybos. Pagrindinės žaliavos, naudojamos modernių vienkartinių indų gamyboje – plaušas, cukranendrės, kviečių sėlenos, mediena, bambukas, palmių lapai, perdirbtas popierius ar kartonas.
Dažnam jau teko girdėti apie pakuotes, virstančias natūraliomis trąšomis. Tačiau atsiranda ir nuostabą keliančių sprendimų: ką manote apie indus, kuriuos galima suvartoti iki paskutinio... kąsnelio? Jei tai – valgomos kviečių sėlenų lėkštės, indeliai, puodeliai, – kodėl gi ne? Nors kol kas skamba neįprastai ir neprimena tradicinio iškylų patiekalų serviravimo, neabejojame: valgomi vienkartiniai indai nenuviltų net ir griežčiausių ekologijos sergėtojų.
Gamintojai susitelkia į ekologiją
Nauji ES reglamentai skatina gamintojus ypač atsakingai kontroliuoti visą procesą nuo žaliavų įsigijimo, tiekėjų pasirinkimo iki ekologinės gamybos sertifikavimo bei tvarių pakuočių. Būtent teisinė bazė ir turi daugiausia įtakos esminiams pokyčiams: „Pastebime, jog pakuočių rinkos kaitą labiau lemia teisinis reglamentavimas, o ne siaura vartotojų grupė, pasiryžusi mokėti daugiau vardan tvaraus sprendimo“, – situaciją komentuoja mažmeninės vienkartinių pakuočių prekybos įmonės „Baltvita“ atstovė Rūta Pilkytė.
Įmonės siekia šimtaprocentinio gamybos atliekų perdirbimo, naudodamos ekologišką energiją, investuodamos į mažiau energijos vartojančius įrenginius bei optimizuodamos sandėliavimo sistemas. HoReCa sektoriui įrangą bei indus tiekiančios bendrovės UAB „Sangaida“ rinkodaros vadovė Milda Blagoveščenskaja plačiau atskleidžia pakuočių gamintojų veiksmus: „Diegiami ekologiški gamybos standartai: elektra vis dažniau generuojama naudojant saulės arba vėjo energiją, visos gamybos atliekos perdirbamos ir grąžinamos naujiems procesams vykdyti“.
Stilingas ir kūrybiškas stalas
Tiek pavieniai vartotojai, tiek maitinimo įstaigos jau ieško alternatyvų plastikinėms ir perdirbimui netinkamoms pakuotėms. Kokios galimybės?
-
Popieriaus, cukranendrių ar kanapių pluošto žaliavų pakuotės. Jų techninės savybės, pražioje keldavusios nepatogumų gamintojams, sparčiai tobulėja: nepraleidžia drėgmės, išlaiko šilumą. Cukranendrių pluoštas, anksčiau naudotas tik lėkščių ir puodelių gamybai, pritaikius naujas technologijas leidžia sukurti pakuotę, kurioje maistas gali būti šildomas, kepamas ar netgi šaldomas.
-
Induose iš kviečių sėlenų tinka patiekti tiek karštus, tiek šaltus patiekalus. Juose sudėtą maistą galima šildyti mikrobangų krosnelėse ar orkaitėse. Pvz., gamykloje „Biotrem“ siūloma įvairių vienkartinių indų bei stalo įrankių, pagamintų tik iš natūralių, valgomų kviečių sėlenų. Jos maišomos su vandeniu ir apdorojamos aukštu spaudimu bei temperatūra. Indai yra visiškai suyrantys: kompostuojant jų nelieka per 30 dienų.
-
Paprasti, bet kartu ir unikalūs – tai indai iš Arekos medžių nukritusių palmių lapų. Jie surenkami rankomis, kruopščiai nuplaunami ir išdžiovinami saulėje. Vėliau karščiu iškerpama norima lėkštės ar dubenėlio forma. Gamybos proceso metu nenaudojama jokių chemikalų. Gilesni ar plokštesni, trikampio, apskritos ar stačiakampio formos indai išties leidžia fantazijai pasireikšti: pasitelkę juos, įgyvendinsite nuostabiausias vasaros iškylų ar švenčių idėjas.
Derinant vienkartinius indus, lygiai kaip ir daugkartinius, svarbu žvelgti pro kūrybiškumo prizmę: „Viskas priklauso nuo to, kokią renginio nuotaiką norite sukurti. Galima rinktis vienkartines palmių lapų lėkštes ir po jomis išdėlioti bambukines ramių tonų polėkštes. Arba derinti kviečių sėmenų lėkštes su mažesnėmis cukranendrių, kurios puikiai tinks užkandžiams patiekti. Prie jų labai natūraliai suskambės samanų žalsvumo servetėlės: toks derinys švelniai atspindi gamtos koloritą ir visuomet atrodo skoningai“, – pataria gastronomijos konsultacinės kompanijos „kitchen RULES“ rinkodaros konsultantė Ieva Vaičiūnaitė.
Svarbiausia – atsakingai naudoti
Esama ir kitų, iš pirmo žvilgsnio ne tokių tvarių, tačiau efektyvių maisto pakavimo būdų – kalbame apie perdirbtas PET plastiko pakuotes. Tai antrą kartą panaudoti gaiviųjų gėrimų buteliai, surenkami taromatuose. Ši pakuotė, atrodanti kaip įprastas plastikas, gali būti perdirbama dar kartą, o gamybos metu paliekamas anglies pėdsakas, lyginant su įprastos pakuotės gamyba, sumažinamas 9%. Mėgstama teigti, jog plastikas – blogis, tačiau tinkamas rūšiavimas ir inovacijos leidžia šią žaliavą naudoti ne vieną kartą, taip pat praverčia pakuojant riebius ar itin daug drėgmės turinčius produktus, užtikrina maisto saugą.
„Įprastai vienkartiniai indai yra skirti tik vienam kartui arba trumpam laikotarpiui, o po to su jais atsisveikinama. Bet kokiu atveju, svarbiausia, kad maistas išliktų saugus: indai turi būti neabsorbuojantys, nekeisti produktų savybių, kvapo ir skonio – nepriklausomai nuo to, ar maistas itin karštas, šaltas, skystas ar riebus. Vertindami šiuos aspektus, atsakingai vartokime ne tik maistą, bet ir pakuotes“, – linki gastronomijos konsultacinės kompanijos „kitchen RULES“ konsultantė Jurgita Viltrakienė.
