Rinkos koncentracija – (ne)valdoma rizika
Pasak H.Merkelio, Lietuvos baldų pramonės situacija Europos kontekste – išskirtinė, tačiau gamintojai, susikoncentruodami į vieną klientą ir tiekdami baldus iš esmės vien koncernui „Ikea“ – smarkiai rizikuoja.
„Daugelis gamintojų visame pasaulyje galėtų papasakoti apie tai, kaip nukentėjo pernelyg pasitikėdami vienu klientu. Žinoma, schema gamintojams patraukli ir kol ji veikia, viskas atrodo tikrai gerai. Bet jei tik užsakovas nusprendžia pakeisti prekybos sąlygas, tiekėjus ar gaminių šalį, iš karto susiduriama su didele rizika“, – sako „Möbelmarkt“ vyr. redaktorius, kuris savo įžvalgomis dalinsis spalio mėnesį Vilniuje vyksiančioje didžiausioje parodoje „Baldai“.
Jo teigimu, didžiulė rinkos koncentracija gamintojams retai išeina į naudą dar ir dėl to, kad neskatina jų tobulėti ir juo labiau investuoti į gaminių dizainą.
„Pripažinkime, vis dėlto Lietuvos baldų gamintojai dažniausiai gamina ir parduoda tik tam tikras konkrečias dalis, ir nebūtinai kuria visą produktą, todėl jie nėra suinteresuoti tobulinti gaminių dizainą, ieškoti inovatyvių sprendimų“, – sako H.Merkelis.
Ir lietuviai kuria glamūrą
Anot pašnekovo, kai kalbama apie mėginimą užkariauti galimybių pilną Vokietijos rinką, reikia žinoti, kad vartotojai nėra priklausomi nuo stereotipų, todėl nišą čia gali rasti išskirtinius produktus kuriantys gamintojai iš visos Europos.
„Sakyčiau, kad vokiečiai nėra ypatingai išrankūs gaminio kilmės šaliai, kaip ir nėra išimtinai lojalūs savo gamintojams. Svarbiausi pasirinkimą lemiantys kriterijai – kaina ir dizaino sprendimai. Tad kol kas, su nedidelėmis išimtimis, Lietuva labiau gali konkuruoti būtent kaina. Kita vertus, tai gera žinia mažiems, į unikalius dizaino sprendimus orientuotiems gamintojams, kurie tikrai turi galimybių pavergti vokiečių širdis“, – Vokietijos baldų rinkos specifiką atskleidžia prestižinio žurnalo redaktorius.
Lietuvos gamintojai buvo pastebėti ir šio žurnalo redaktorių. 2012 metais „Möbelmarkt“ publikavo didelę tarptautinės Singapūro baldų ir dizaino parodos apžvalgą, kurioje dėmesio sulaukė ir Lietuvos bendrovė „Sedes Regia“. Ji iš Azijos parsivežė apdovanojimą už geriausią eksponatą svetainės baldų kategorijoje. Juo komisija išrinko Jono Jurgaičio kurtą prabangią sofą „Ops! Glamour“.
„Puikiai pamenu, kad tais metais savo leidinyje Lietuvai skyrėme dėmesio. Aš pats buvau vienas iš teisėjų, sprendusių, kas turėtų būti apdovanotas, todėl ir laureatai gerai įsiminė. Gaila, bet dar nedaug žmonių Vokietijoje žino, ką jūsų gamintojai ir dizaineriai gali, todėl daugeliui užrašas „Pagaminta Lietuvoje“ iš esmės reiškia, kad pirmiausia jie gali tikėtis žemos kainos“, – sako H.Merkelis.
Interjero tendencijos – mano namai, mano tvirtovė
„Möbelmarkt“ vyriausiasis redaktorius sako, kad naują kvėpavimą įgavęs skandinaviškas dizainas – svarbi, tačiau toli gražu ne vienintelė vyraujanti tendencija.
„Stebimas vis aktyvesnis vintažinio interjero atgimimas, taip pat vis daugiau žmonių susižavi gamtos formas atkartojančiais baldais bei interjero elementais“, – tendencijas vardija ekspertas.
Vakaruose ryškėja ir dar viena interjero tendencija, susijusi ne tik su dizainu, bet iš esmės besikeičiančiu suvokimu, kas yra namai, kokia jų funkcija.
„Dėl įvairiausių globalių priežasčių, galų gale priartėjusio terorizmo pavojaus, Vakaruose stiprėja pojūtis, kad pasaulis tapo nesaugus, grėsmingesnis nei anksčiau. Todėl žmonės instinktyviai daugiau investuoja į namų jaukumą, mėgina susikurti saugią užuovėją nuo pasaulio negandų. Tai taip pat diktuoja tam tikrus pokyčius interjere“, – atskleidžia „Möbelmarkt“ redaktorius.
Vokietijos rinka: būsite tikrinami
Vokietijos rinką ketinantiems užkariauti gamintojams H.Merkelis pirmiausia rekomenduoja kritiškai įsivertinti savo įmonės galimybes ir siekius.
„Žinoma, pirmiausia reikia pasidaryti rinkos analizę, išsiaiškinti, kaip ji veikia, nes Vokietijos rinka, deja, tikrai nėra iš paprastųjų. Išsiaiškinkite paklausą ir kainų ribas. Jei matote, kad galite pasiūlyti tinkamą kainos ir kokybės santykį, nesvarbu kokio dydžio gamintojas esate, teks ieškotis partnerių. 80 proc. Vokietijos baldų rinkos valdo didieji koncernai ir kontaktai su jais yra vienas patikimiausių raktų į rinką“, – aiškina H.Merkelis.
Tačiau derybos su koncernais nėra paprastos, o Lietuvos gamintojams patariama apsišarvuoti kantrybe, mat potencialūs partneriai kruopščiai tikrinami.
Dar vienas būdas įžengti į rinką – kooperuotis su Vokietijos rinkoje dirbančiais importuotojais.
Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai Lietuvoje nuolat tarpininkauja verslo partnerių ieškančių abiejų šalių baldų ir medienos sektoriaus įmonėms. Pasak rūmų atstovės Daivos Paulauskienės, ypač dažnai Lietuvoje dairomasi baldų komponentų gamybos pajėgumų, tačiau šalies įmonės sugeba sudominti Vokietijos rinką ir savo sukurta produkcija.
„Tam, kad pirmas pasirodymas Vokietijos rinkoje nebūtų repeticija, įmonėms siūlome specialius mokymus. Gyvas tokio bendradarbiavimo pavyzdys yra įmonė „Pupt/Pušku pušku“. Ji savo kelią pradėjo nuo dalyvavimo baldų parodoje Lietuvoje, vėliau pasiūlėme jiems dalyvauti baldų parodose Vokietijoje, o dabar įmonė čia jau sėkmingai prekiauja savo sėdmaišiais“, – sako D.Paulauskienė.
Daugiau ne tik apie Vokietijos rinkos tendencijas, bet ir apie galimybes plėsti verslą, bus galima sužinoti spalio 6-9 d. parodų ir kongresų centre LITEXPO vyksiančioje parodoje „Baldai“. Čia ne tik prisistatys Vokietijos gamintojai bei prekybininkai, bet ir spalio 7 d. renginyje „Eksporto galimybės Lietuvos baldų pramonei Vokietijoje” savo įžvalgomis dalinsis rinkos subtilumus išmanantys ekspertai.
Paroda „Baldai“ vyks spalio 6-9 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO. Joje dalyvaus per 100 įmonių iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Vokietijos, Italijos, Turkijos, Baltarusijos, savo idėjas pristatys jaunieji Lietuvos dizaineriai. Kartu parodoje bus demonstruojamos baldų ir medienos pramonės technologijos ir įrengimai, apdailos medžiagos ir priemonės.
