Darbas beveik 24 val. per parą
Regatos teisėjo darbas — tai ne tik darbas prie starto ir finišo linijų. Jo atsakomybei patikėta visa varžybų organizacija ant vandens. Distancijos sudarymas, atsižvelgiant į akvatorijos ypatumus ir numatomas orų prognozes, užtikrinimas, kad visi varžybų dalyviai laikysis taisyklių ir turės lygias galimybes, galų gale sportinių ginčų sprendimas ir protestų nagrinėjimas — visa tai yra regatos teisėjų atsakomybė.
Gali atrodyti, kad teisėjai nieko neveikia — davė startą ir eina ilsėtis, kol jachtos finišuos.
Sporte, kur daugybė faktorių priklauso ne tik nuo įgulos pasiruošimo, tačiau ir nuo nenuspėjamos stichijos, užtikrinti lygias galimybes nėra paprasta. Pavyzdžiui, sudarant distancijas, būtina atsižvelgti į tai, kad skirtingoms jachtoms palankesni skirtingi kursai, skirtingi vėjo stiprumai. Pagal tai stengiamasi distanciją padaryti kuo įvairesnę, kad varžovai išmėgintų savo jėgas įvairiose situacijose, net tose, kurios nėra jiems palankios. Visiškai sulyginti šių skirtumų neįmanoma, visuomet išlieka sėkmės ir atsitiktinumo elementas, tačiau teisėjų pareiga yra siekti, kiek įmanoma labiau sulyginti sąlygas, kuriomis varžosi skirtingų parametrų jachtos.
„Negali atsikelti ryte ir iš niekur sugalvoti, kad jachtos šiandien turėtų buriuoti tokia ar kitokia distancija. Tam reikalingas pasiruošimas — akvatorijos ir orų prognozių analizė. Kita vertus, gali pasiruošti iš vakaro, bet ryte pamatyti, kad sąlygos pasikeitė taip, jog privalu iš naujo keisti ir pačią distanciją“, – apie nuolatinio dėmesingumo reikalaujantį darbą pasakojo R. Žentelis.
Vis dėlto didžiausio jautrumo, pasak regatos vyriausiojo teisėjo, reikia protestų nagrinėjimo situacijose. Čia įsijungia ne tik buriavimo sporto išmanymo, bet ir psichologijos bei gebėjimo komunikuoti sugebėjimai. Kai kovos nuo vandens persikelia ant kranto, dažnai protesto nagrinėjimo sprendimas lemia dalyvių vietą galutinėje įskaitoje. Tokiose situacijose netrūksta įtampos ir aistrų, ir bet kuris sprendimas bent vieną pusę neišvengiamai paliks nepatenkintą.
„Iš dalyvio pusės protesto sprendimo vertinimas visuomet yra kažkiek šališkas ir paveiktas emocijų. Tačiau pasiūlius atsistoti į teisėjo vietą ir pagalvoti, kaip dalyvis pats išspręstų ne tik šį, bet ir kitus ginčus, dauguma supranta, kad kritikuoti lengviausia“, – teigė R. Žentelis.
Be ko neįmanomas geras teisėjavimas?
Pasak R. Žentelio, geras teisėjavimas pasižymi tuo, kad jo iš šono net nesimato — kaip montažas kine, ar siūlės plono audinio drabužyje. Kas padeda pasiekti tokį darbo sklandumą?
„Visų pirma tai — atsakomybė. Žmogus, imdamasis šio darbo, privalo suprasti, kad jis vykdo varžybas, o ne pramogauja. Svarbu ir kompetencija — neįmanoma gerai dirbti šio darbo neišmanant buriavimo subtilybių ir nepasiruošus greitai bei tiksliai įgyvendinti visas iškylančias užduotis“, – teigė R. Žentelis.
Pasak jo, šiandien didelę darbo dalį palengvina tobulėjančios technologijos. „Būdavo laikai, kai reikėjo rezultatus skaičiuoti skaičiuotuvais, o dar anksčiau — ranka ant popieriaus. Šiandien viskas daug paprasčiau. Sukurtos specialios programos, kur suvedus duomenis ir finišo protokolo rezultatus programa pagal sudėtingą formulę pati apskaičiuoja ir pateikia atsakymą. Net distanciją sudarinėti galima naudojantis nedidele planšete ar išmaniuoju telefonu. Ankčiau tai būtų buvę sunkiai įsivaizduojama“, – pasakojo vyriausiasis varžybų teisėjas.
Vis dėlto, greta technologinės pažangos, nepamainomai svarbus išlieka žmogiškasis faktorius. Technika gali palengvinti teisėjo darbą, bet pakeisti paties teisėjo — ne. Čia būtina ne tik išmanyti techninius dalykus, tačiau ir mokėti tinkamai komunikuoti su regatos dalyviais. Svarbu palaikyti tokį santykį, kuriame nei teisėjas, nei dalyvis nėra suvokiamas kaip viršesnis, tačiau kaip lygūs, bet skirtingas užduotis atliekantys, to paties žaidimo dalyviai.
Sklandų darbą, pasak R. Žentelio, padeda pasiekti ir tinkamai sudaryta komanda — tokia, kuri turi patirties ir jau gali pati priiminėti sprendimus reikiamose situacijose bei nereikalauja nuolatinės vyriausiojo teisėjo pagalbos ar priežiūros.
Vis dėlto pagrindine išliekančia problema R. Žentelis nurodo teisėjų trūkumą. Norint surinkti pakankamą ir kvalifikuotą komandą su problemomis susiduria ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio buriavimo varžybų organizatoriai. „Tačiau tikriausiai nereikėtų tuo pernelyg stebėtis. Buriuoti tikrai smagiau nei teisėjauti“, – su šypsena pripažino R. Žentelis.
