„Žaliojo produktyvumo“ (angl. „green productivity“) strategija apima įvairias aplinkosaugos ir mikroklimato priemones, kurios gerina darbuotojų savijautą, fizinę sveikatą ir motyvaciją dirbti.
Apie tai, kaip pasikeitė požiūris į ekologiškumą darbovietėje bei kokie dizaino elementai privalo būti apsvarstyti, kuriant ekologišką aplinką ir gerinant darbuotojų produktyvumą, komentuoja Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto Pastatų energinių sistemų katedros vedėjas prof. Dr. Andrius Jurelionis.
„Žaliųjų“ biurų tendencija tikrai populiarėja, tokių centrų netolimoje ateityje turėtų daugėti. Mano vertinimu, projektuodami šiuolaikinius pastatus, turime keisti savo požiūrį iš esmės. Dabar mums turi rūpėti ne tik pastato patikimumas, stabilumas ar žmonių sauga, bet ir ekologija, darbuotojų sveikata, produktyvumas ir motyvacija. Turime pereiti prie kompleksinio mąstymo, žinoti, kad kiekvienas sprendimas, kurį mes padarome, tampa svarbiu: pastato prieinamumas, jame kuriamos erdvės, energetinė dalis, atsinaujinančių šaltinių integravimas. Pasaulyje jau yra pastatų, kurie per metus energijos pagamina daugiau, negu suvartoja. Tai yra ateities verslo centrai, kuriuose daugelis norės dirbti“, – teigia profesorius.
Y kartos iššūkis verslo centrams
Apie naujos koncepcijos verslo centrus ypač garsiai imta kalbėti prasidėjus naujam tūkstantmečiui bei darbdaviams susidūrus su ypatingus poreikius diktuojančia Y karta (angl. millennials). Tai ambicinga, kūrybinga ir išmaniosiomis technologijomis besidominti bendruomenė, kuri darbovietėje tikisi visiškai kitokių dalykų nei prie įprastos darbo aplinkos įpratę vyresni atstovai.
Y kartos žmonės darbui dažniau renkasi poilsio erdves ar kavines, nei tradicines biuro erdves. Mobiliosios technologijos jiems suteikia pasirinkimo laisvę – galimybę dirbi kur nori ir kada nori.
„Kartu su Y karta atsiranda daug naujų idėjų, naujų verslo modelių ar net darbo metodų. Pavyzdžiui, mes vis labiau einame link to, kad darbas turi vykti grupėse. Todėl gerai, kai modernus pastatas leidžia įgyvendinti naujus darbo ar veiklos būdus, suteikia erdves. Sistema, kuomet yra penkiasdešimt kabinetų ir vienas pasitarimų kambarys – nebeveikia. Todėl labai svarbu kurti erdves, kurios būtų daugiafunkcinės, kur darbas galėtų vykti tiek individualiai, tiek grupėmis“, – teigia KTU Statybos ir architektūros fakulteto Pastatų energinių sistemų katedros vedėjas.
Dar vienas svarbus šiuolaikinio biuro atributas Y kartai – akustinis komfortas. „Oxford Economics“ tyrimo duomenimis, būtent Y kartos atstovai labiausiai vertina darbą tyloje ir galimybę dirbti be trukdžių. Šis reikalavimas taip pat kelia didelius iššūkius šiuolaikiniams verslo centrams ir jų projektuotojams.
„Biofilinis“ dizainas: biuras arčiau gamtos
Urbanizuotoje visuomenėje žmogaus prigimtinis noras turėti prieigą prie gamtos tapo ypač populiarėjančio biofilinio dizaino (ang. biophilic design) pagrindu. Darbovietėje šis dizainas atspindi natūralumą ir gamtą, apimdamas įvairiausius aspektus: dienos šviesos, augalų bei natūralių apdailos medžiagų ar pluoštų naudojimą. Esant natūralumo įspūdžiui, darbovietėje sumažėja psichologinis stresas, darbuotojų koncentracija ir efektyvumas pagerėja. Ekseterio universiteto (angl. Exeter University) ir partnerių atliktas tyrimas atskleidė, kad tose darbovietėse, kuriose yra augalų, darbuotojų produktyvumas padidėja net 15%.
„Pastebime vis daugiau pastatų su žaliomis erdvėmis, stogais, terasomis. Man biuruose yra tekę matyti ir gultus ar net smėlio tam, kad darbuotojas pertraukų metų galėtų atsipalaiduoti, pasijausti kaip paplūdimyje. Arčiau gamtos ar žalumos darbuotojas geriau išnaudoja pertraukėlę, žiūrint pro langą jam kyla geresnės kūrybinės mintys. Tokie dalykai glaudžiai susiję su psichologiniais aspektais: turėdamas tokią aplinką darbuotojas jaučiasi vertinamas. Jis jaučia, kad investuojama į jį, kaip darbuotoją, investuojama į jo poilsį“, – sako A. Jurelionis.
Daugiau nei ekologija
Anksčiau verslo centro ekologiškumas buvo vertinamas pagal jo energijos naudojimo efektyvumą ar atsinaujinančios energetikos būdų išnaudojimą. Šiais laikais „žaliasis“ pastatas turi kur kas daugiau atributų: šiandien ekologiškumas reiškia ne tik efektyvius ekologinius sprendimus (kaip sumažinti energijos ir produkcijos kaštus), bet ir tiesioginį poveikį žmogaus sveikatai.
Prieš 20 metų ekologiškos biurų konstrukcijos užėmė labai mažą rinkos dalį, dėl to darbovietėse buvo dažnai susiduriama su prastos akustikos, nekokybiškų vėdinimo sistemų ar nepakankamos dienos šviesos kiekio problemomis.
Prieš 20 metų ekologiškos biurų konstrukcijos užėmė labai mažą rinkos dalį, dėl to darbovietėse buvo dažnai susiduriama su prastos akustikos, nekokybiškų vėdinimo sistemų ar nepakankamos dienos šviesos kiekio problemomis.
Kompanijos vis ieškodavo sprendimų, kaip pagerinti produktų gaminimo procesą, sumažinti produkcijos kaštus, nesuprasdamos, kad daugiausiai dėmesio vertėtų skirti patiems darbuotojams ir investuoti į jų darbo aplinką. A. Jurelionis komentuoja, kad šiais laikais spartus internetas ar patogus darbo stalas – nepakankami rodikliai, vertinant darbo aplinkos kokybę. Profesorius teigia, kad šiandien verslo atstovai į „žaliojo“ centro idėją pagaliau pradėjo žiūrėti kaip į atsiperkančią investiciją.
Darbo aplinka lemia produktyvumą
Darbuotojų efektyvumo ir jų nuotaikos užtikrinimo procese aplinka atlieka itin svarbų vaidmenį, todėl šiais laikais organizacijos skiria tam vis daugiau dėmesio. JAV Žaliosios statybos taryba, remdamasi moksliniais tyrimais, teigia, kad kompanijose, kuriose naudojami griežtesni aplinkosaugos standartai, darbuotojų produktyvumas didesnis 16 proc. Be to, ergonomiškas dizainas turi poveikį sveikatai – pagerintos apšvietimo sąlygos darbovietėje net 27 proc. sumažina darbuotojų galvos skausmų atvejų.
Tačiau apšvietimas – ne vienintelis veiksnys, darantis įtaką darbuotojų produktyvumui ir darbo kokybei. Fiziniam komfortui palaikyti taip pat privalomas tinkamas temperatūros, oro kokybės ir drėgmės derinys.
„Žmogus yra darbingiausias esant apie +22°C oro temperatūrai patalpoje. Jei oro temperatūra pažeminama iki +18°C, turimas apie 4-5% darbingumo nuostolis. Jeigu oro temperatūra yra +28 °C, darbingumas kris apie 8%. Šiuos procentus galima įvertinti finansiškai, žinant vidutinį darbo užmokesčio dydį. Ir nuostoliai dažniausiai bus apie 10 kartų didesni, negu taupymas energijai, ar investicijai į pažangesnes pastato inžinerines sistemas“, – teigia KTU profesorius.
A. Jurelionis sako, kad pastatų vėdinimas yra taip pat labai svarbus, nes žmogų gali erzinti pašaliniai kvapai, o jeigu biure yra didesnė anglies dioksido koncentracija – mažėja darbingumas. Statybinės medžiagos, kilimai, apdaila, valymo produktai ar dideliu anglies dioksido kiekiu užterštas darbovietės oras, esant dideliam transporto eismui, gali būti labai žalingi darbuotojams.
„Pasaulio sveikatos organizacija yra apibrėžusi „ligoto pastato sindromo“ (LPS) sąvoką. Ji siejama su simptomais, kuriuos jaučia žmonės, būdami pastatuose, nors patys savaime šie simptomai nenurodo jokios konkrečios ligos. LPS simptomams priskiriamas akių paraudimas, odos sudirginimas, nuovargis, kartais net pykinimas ar galvos svaigimas. Jei darbuotojui palikus biurą šie simptomai dingsta, galima teigti, kad jis dirba „ligotame pastate“. Šių simptomų pasireiškimui įtakos gali turėti panaudotos pastato apdailos medžiagos ir baldai, oro teršalai. Netgi vėdinimo sistema gali sukelti šiuos simptomus, jei ji yra prastai prižiūrima, pavyzdžiui, laiku nepakeičiami filtrai,“ – teigia KTU Statybos ir architektūros fakulteto Pastatų energinių sistemų katedros vedėjas.
Lietuvoje – kyla „žaliųjų“ biurų pastatai
A. Jurelionis vardija pagrindinius parametrus, kurie yra reikalingi biure: temperatūros ir oro kokybės palaikymas, ekologiškesnių medžiagų naudojimas, vėdinimas, akustika (triukšmo šaltinių valdymas), atspindžių kontrolė ir apšvietimas (šviesos paskirstymas pastate) bei galimybė tai kontroliuoti. KTU studijų programos „Pastatų inžinerinės sistemos“ studentų tyrimai rodo, kad darbuotojai darbo aplinką vertina palankiau, kuomet turi galimybę ją valdyti (atidaryti langus, keisti oro temperatūrą ir pan.).
KTU profesorius sako, kad vertinant tokių pastatų situaciją Lietuvoje, „Green Hall“ verslo centras Vilniuje yra geras „žalio“ verslo centro pavyzdys, į kurį dažnai organizuojamos universiteto studentų ekskursijos. Patys šio verslo centro atstovai daugiausiai dėmesio skiria šiuo metu statomam „Green Hall 2”, kuris, kaip teigiama, taps ekologiškiausiu verslo centru Lietuvoje.
„Kurdami „Green Hall 2” verslo centrą, didelį dėmesį skyrėme žaliojo produktyvumo koncepcijai. Pagrindinė šio centro esmė – ekologiniai sprendimai, kurie gerintų verslo centre dirbančių žmonių savijautą bei darbo efektyvumą. Todėl ypatingą dėmesį skyrėme natūraliai šviesai, žemam triukšmo lygiui ir vėdinimo sistemai. Architektai suprojektavo pastatą taip, kad kiekviena darbo vieta būtų apšviesta natūralios šviesos, miesto triukšmo lygis būtų minimalus, o gaivus oras būtų užtikrintas. Projektuodami šį centrą nusprendėme sukurti patogias darbo zonas ir jaukias poilsio saleles, atšilus orams leidžiančias pailsėti ar padirbėti Neries krantinėje įrengtoje poilsio erdvėje“, – komentuoja „Green Hall 2“ verslo centrą statančio koncerno SBA viceprezidentas Egidijus Valentinavičius.
Šis SBA koncerno statomas pastatas kyla Vilniaus centrą juosiančiame Neries vingyje. Šiame rajone bus suformuotas „Green Hall“ slėnis, kurį sudarys „Green Hall“ (kuriame šiuo metu įsikūręs „Barclays Global Services“ Lietuvos filialas), dabar statomas „Green Hall 2“ ir numatomas „Green Hall 3“.
