Lietuvoje taikomi žaliųjų pirkimų kriterijai yra parengti pasitelkus Europos Komisijos sukurtus bendrųjų žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijus. Kaip teigia Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), jie apima produktus, kurių sudėtyje nėra sveikatai ir aplinkai kenksmingų medžiagų, ir kurių gamybos metu mažiau teršiamas vanduo ir oras, efektyviai naudojama elektros energija, taupomas vanduo, ribojamas sveikatai ir aplinkai kenksmingų medžiagų naudojimas, mažinamos atliekos. Be to, tokiems produktams gaminti pasirenkami atsinaujinantys ištekliai, tvarkomos gaminių pakuotės.
Toks požiūris padeda lygybės ženklą tarp žaliųjų viešųjų pirkimų ir socialinės atsakomybės, kuri pasiekiama tada, kai sukurtos prekės ar paslaugos teikia gerovę ne tik atskirai institucijai ar įmonei, bet ir visuomenei bei ekonomikai, sukeldamos mažiausią neigiamą poveikį aplinkai.
„Žaliems“ pirkimams išleidžia milijonus
VPT duomenimis, įsigyjant prekes pernai aplinkosaugos reikalavimai daugiausiai buvo taikomi motorinių transporto priemonių viešuosiuose pirkimuose. „Žaliųjų“ prekių vertė siekė 14,4 mln. Eur. Didžiausias šios prekių grupės pirkimas, kuriam taikyti aplinkosaugos reikalavimai, – Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos reagavimo automobilių viešasis pirkimas beveik už 5 mln. Eur. Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į ES reikalavimus eksploatuojant automobilius sukelti kuo mažiau neigiamo poveikio aplinkai. „Tai – pažangiausias išmetimo sistemas turintys automobiliai, kurių tarša aplinkai minimali“, – pirkiniu džiaugiasi Policijos departamento atstovai.
Taip pat praėjusiais metais buvo nemažai pirkta biuro ir skaičiavimo mašinų, įrenginių ir reikmenų. Juos už kone 3 mln. Eur įsigijo Švietimo informacinių technologijų centras (ITC). „Pirkome aplinkai draugiškus kompiuterius. Visi jie žymimi aplinkosauginiu ženklu – „žaliuoju lapeliu“. Šis ženklas apima labai daug kriterijų – nuo gamybos proceso iki perdirbamų pakuočių, kuriose mus ir pasiekė įrenginiai“, – kalba ITC direktoriaus pavaduotojas Mantas Masaitis.
„Reiktų paminėti, kad žalieji pirkimai dominuoja ir atliekų tvarkymo srityje. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vykdyto mišrių komunalinių atliekų surinkimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo paslaugų pirkimo sutarčių vertė pernai siekė beveik 27,8 mln. Eur“, – informuoja VPT viešųjų ryšių patarėja Sigita Zumerytė-Arlauskienė. Savivaldybės Atliekų tvarkymo programos įgyvendinimo skyriaus Valdas Juodis patikslina, kad žalieji pirkimai pasirinkti dėl to, jog norintys laimėti konkursą teikti atliekų surinkimo paslaugą šiukšliavežėmis, turėjo tai daryti „Euro 6“ standartą atitinkančiomis priemonėmis. „Tai mažiausiai aplinką teršiantys automobiliai“, – sako V. Juodis.
Nuo viešojo sektoriaus prie privataus
Vykstant žaliųjų pirkimų plėtrai viešajame sektoriuje, tai teigiamai veikia ir privatų sektorių – skatinama rinktis produktus, kuriuose nėra pavojingų medžiagų, kurių gamybai naudojamos perdirbtos medžiagos, kurie suvartoja mažiau energijos, o jų tarnavimo laikas ilgesnis. Svarbu suvokti, kad tokie produktai tik iš pirmo žvilgsnio atrodo brangesni, bet, pasak žaliųjų pirkimų ekspertų, įvertinus visas išlaidas, jie tampa ekonomiškai naudingesni.
„Remdamos žaliuosius pirkimus, viešosios institucijos skatina pramonę plėtoti žaliąsias technologijas bei skatina prekių gamintojus, paslaugų tiekėjus kurti kuo daugiau aplinkai palankių produktų. Žalieji pirkimai suteikia galimybę tuo pat metu taupyti lėšas – perkant išmintingai galima sutaupyti medžiagų, energijos, sumažinti atliekų kiekį, taršą bei taip skatinti vartotojus taikyti darnaus elgesio modelius“, – aiškina Aplinkos ministerijos Viešųjų pirkimų skyriaus vyr. specialistė Marytė Satkevičienė.
Žaliųjų viešųjų pirkimų daugės
Vadovaujantis Vyriausybės nutarimu, perkančiosios organizacijos, atlikdamos prekių, paslaugų ir darbų viešuosius pirkimus, kuriems nustatyti aplinkos apsaugos kriterijai, turi juos taikyti kasmet vis aktyviau. Šiemet tokių pirkimų dalis turi būti ne mažesnė kaip 45 proc., o kitąmet – ne mažesnė nei 50 proc. „Išimtis galima tik tuo atveju, jei rinkoje nėra prekių, neteikiamos paslaugos ar neatliekami darbai, atitinkantys žaliesiems pirkimams nustatytus aplinkos apsaugos kriterijus“, – informuoja S. Zumerytė-Arlauskienė.
Vis dėlto pripažįstama, kad didžioji galia slypi vartotojų elgesyje. Aplinkosaugos specialistai vis dažniau iškelia mintį, kad šalyje vis dar gajūs netausaus vartojimo įpročiai. Paklausti, ką pirmiausiai gali padaryti kiekvienas namų ūkio dalyvis, jie pradeda nuo sąmoningo prekių ir paslaugų pasirinkimo temos. „Rekomenduojame rinktis prekes ar paslaugas, kurios yra draugiškos aplinkai, pažymėtos specialiais aplinkosauginiais ženklais. Labai svarbu domėtis tuo, kaip pasibaigus prekės tarnavimo laikui, ją saugiai pašalinti, kad būtų daroma kuo mažesnė žala aplinkai“, – teigia Aplinkos ministerijos atstovė M.Satkevičienė.
Viešojo sektoriaus, verslo atstovų ir gyventojų suvienytos jėgos gali padaryti didžiausią pokytį tvaraus vartojimo srityje, kuriam ES kasmet skiriama vis daugiau dėmesio.
-
Pasenę vaistai: į šiukšlinę ar atgal į vaistinę
-
Unikalus namas ant ratų keliauja po Lietuvą
-
Mažos baterijos – didelis pavojus
-
Dainininkas Audrius Janonis: išmesti drabužius ar maistą – neatsakinga
-
Žiedinė ekonomika – žmonijos išlikimas
-
Nomeda Marčėnaitė: kas gi kitas, jei ne mes patys pakeisime pasaulį
Dėmesys žaliųjų pirkimų populiarinimui
Aplinkos ministerija, atsakinga už žaliųjų pirkimų politikos formavimą, skatindama tokių pirkimų plėtrą, parengė žaliųjų pirkimų įgyvendinimo priemones. Taip pat nustatė produktų sąrašą, kurių viešiesiems pirkimams taikytini aplinkos apsaugos kriterijai, patvirtino aplinkos apsaugos kriterijus bei nustatė jų taikymo tvarką. Taip suteikiama galimybė daugiau prekių, paslaugų ar darbų nupirkti ,,žaliai“. Aiškūs ir tikslūs reikalavimai pirkimo vykdytojams padeda sėkmingai parengti dokumentus, o tiekėjams dalyvauti tokiuose pirkimuose.
Dar viena iniciatyva žaliųjų pirkimų srityje – prekių ir paslaugų teikėjams, rangovams rengiami bei viešinami informaciniai pranešimai apie žaliųjų pirkimų įgyvendinimą Lietuvoje, jų tikslus. Nuolat
vykdomos konsultacijos, teikiama metodinė pagalba viešųjų pirkimų specialistams, tiekėjams. Organizuojami seminarai žaliųjų pirkimų tema, įmonės kviečiamos bendradarbiauti, dalintis gerąja praktika. „Vertinant mažą atsiliepusių į šį kvietimą skaičių, galima daryti išvadą, kad dauguma Lietuvos įmonių apie žaliuosius pirkimus žino nedaug arba jų veikloje jie dar nėra tokie svarbūs“, – apžvelgia M. Satkevičienė.
Tai patvirtina ir vykdyti rinkos tyrimai bei apklausos. Pagrindinės kliūtys, stabdančios žaliuosius pirkimus, yra žaliųjų produktų ar paslaugų trūkumas, nuomonė, kad jie yra brangesni, pirkimų vykdytojų ir tiekėjų specialistų nepakankamos žinios, kaip taikyti žaliuosius pirkimus praktikoje, patikimos ir skaidrios informacijos trūkumas apie aplinkai palankių produktų ir paslaugų savybes.
Projektas vykdomas Aplinkos ministerijos iniciatyva ir finansuojamas ES paramos lėšomis.
