15 diena važiuoja! Metinė prenumerata vos 7,99 Eur+DOVANA
Išbandyti
Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Žiedinė ekonomika – žmonijos išlikimas

Tūkstančius metų žmogus negailestingai eikvoja Žemės resursus, kurie nėra neišsenkantys. Skaičiuojama, kad gausėjanti žmonija jau po kelių dešimtmečių pritrūks maisto ir vandens išteklių, o klimato kaita mus apdovanos naikinančiomis stichijomis.
Skardinės
Skardinės / 123rf.com nuotr.

Dėl besaikio vartojimo žuvys gyvena ir gaišta plastikinių maišelių jūrose, o aplinka skęsta šiukšlėse. Pasaulyje vis labiau plinta judėjimas už tai, kad būtų pereinama prie žiedinės ekonomikos, pagrįstos beatlieke gamyba ir saikingu vartojimu. Tai naujas gyvenimo būdo ir vartojimo modelis, kuriuo turėtų vadovautis visi ekonomikos dalyviai.

Žiedinė ekonomika sudaro beveik uždarą sistemą, kurioje siekiama naudoti kuo mažiau neatsinaujinančių išteklių. Siekiama išmesti kuo mažiau atliekų ir kuo ilgiau išlaikyti produktų ir medžiagų vertę, kad jiems atgyvenus, tos pačios medžiagos, daiktai būtų dar sykį panaudojami naujam produktui sukurti.

Tikslas – beatliekinė gamyba

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros prof. dr. Saulius Vasarevičius sako, kad mūsų pramonės įmonės yra nemažai pažengusios, įgyvendindamos žiedinės ekonomikos principus. Pirmiausia atliekų mažinimo ir panaudojimo srityse.

Partnerio nuotr./S. Vasarevičius
Partnerio nuotr./S. Vasarevičius

„Beatliekinė gamyba leidžia efektyviai panaudoti išteklius ir įmonėms yra naudinga finansiškai. Mūsų maisto pramonė sėkmingai artėja prie tokios gamybos, kurioje mažinami atliekų kiekiai. Medienos perdirbimo bendrovės sumaniai panaudoja savo atliekas – gamina medžio skiedras kurui, iš pjuvenų – granules ir pan. Kitų pramonės šakų įmonės taip pat atkakliai ieško sprendimų, kaip gamybos atliekų neišmesti, bet perdirbti ir iš to dar užsidirbti“, – teigia S. Vasarevičius.

Kad galima būtų suremontuoti

Vienas iš svarbių žiedinės ekonomikos principų – gaminamų prekių ilgaamžiškumas. Profesoriaus teigimu, šiuo metu daugelis gamintojų pasaulyje laikosi tokios strategijos – produkciją gamina taip, kad ji pradeda gęsti vos pasibaigus garantiniam terminui. Dažniausiai jos nebeverta taisyti, geriau pirkti naują. Labiausiai tai pasakytina apie buitinius elektros prietaisus, elektroniką. Todėl greičiau eikvojami ištekliai.

„Gera žinia, kad Europos Sąjungos lygmenyje jau ruošiami dokumentai, kurie paskatintų įvairius prietaisus gaminti taip, kad jiems sugedus galima būtų atskirus blokus, modulius keisti naujais ir nereikėtų viso įrenginio išmesti, būtų pratęstas bent jau jo atskirų dalių naudojimo laikas. Tokie sprendimai turėtų būti priimti artimiausiu metu“, – ateities perspektyvas nušviečia mokslininkas.

Išmesti kuo mažiau

Pagaminti paliekant kuo mažiau atliekų jau mokomės, tačiau vartoti nepaliekant šiukšlių išlieka didelė problema. Kiekvienas iš mūsų turėtume užsibrėžti tokius tikslus: mažinti vartojimą, kad atliekų susidarytų kuo mažiau – neišmesti maisto, kurio prisipirkome per daug ir nespėjome suvalgyti, neišmesti nesudėvėtų drabužių ar avalynės, nepirkti naujos technikos vien dėl to, kad prekyboje pasirodė naujesnis modelis, ar koks nors baldas, indas tiesiog nusibodo.

Plinta dalijimosi mada

Koreguojant vartotojišką kultūrą turėtume koncentruotis ne į naujų daiktų pirkimą, o į dalijimąsi, nuomą, pakartotinį naudojimą, remontą, atnaujinimą ar perdirbimą. „Tokios elgsenos pavyzdžių nuolat daugėja. Štai „Uber“ išpopuliarino pavėžėjimo taksi paslaugas, „City Bee“ dalijimąsi automobiliais, „Air BNB“ – trumpalaikę butų nuomą. Dėvėtų, naudotų daiktų prekybai plisti labai padeda internetas“, – apie situaciją Lietuvoje kalba S. Vasarevičius.

Laikytis žiedinės ekonomikos principų turėtume kiekvienas iš mūsų tiek dalyvaudamas versle ar gamyboje, tiek kasdieniniame gyvenime. Tai naudinga ir mūsų kišenei, ir sveikatai. Galų gale toliau plėtojant linijinę ekonomiką, kyla reali grėsmė žmonijos išlikimui. Todėl mūsų apsisprendimas turi būti teisingas.

Projektas vykdomas Aplinkos ministerijos iniciatyva ir finansuojamas ES paramos lėšomis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais