Tradicinėms kapinėms lieka vis mažiau vietos
Per Vėlines gyvieji traukia į mirusiųjų miestus – prisiminti amžinojo poilsio atgulusių artimųjų. Kasmet gyvųjų vis mažiau, o mirusiųjų miestų gyventojų – vis daugiau. Tačiau Lietuva – ne begalinė. Kokia ateitis laukia mūsų kapinių ir kur laidosime artimuosius? Dabar vis labiau ieškoma alternatyvų tradiciniams laidojimo būdams, nes besiplečiantys mirusiųjų miestai iš gyvųjų atima vis daugiau teritorijos.
 |
| „15min“ iliustr. /Balsų medžioklė |
Atsisveikinant su analogine antžemine televizija tvirtinasi ir liūdnos, ir džiugios prognozės
Televizijos retransliuotojai ir technikos pardavėjai trina rankomis: skaitmenizacijos vajus išjudino prekybą. Nepaisant to, pirmadienio rytą, išjungus analoginę antžeminę TV, „sniegą“, o ne ryškesnį vaizdą savo televizoriaus ekrane matys dešimtys tūkstančių gyventojų. Miestų gyventojai perėjimui prie skaitmeninės TV pasiruošę geriau, tačiau kaimo vietovėse ši problema dar opi. Būtent atokesnėse vietovėse skaitmeninės TV signalas yra silpnesnis, todėl dažnai reikia ne tik naujo televizoriaus ar priedėlio, bet ir keisti kabelius, įsigyti naują anteną ir iškelti ją virš stogo.
„Sodros“ pensija – vargana senatvė
Varguoliai nelaukia pensijos, nes dar labiau nuskurs. Nelaukia ir gerai uždirbantys – teks gyventi kaip vargšams. Viltis padoriai gyventi senatvėje prisiduriant iš privačių fondų irgi blėsta, nes pervedimai į juos tokie maži, kad prie pensijos dabar galima prisidurti vos porą dešimčių litų. Savaitraštis „15min“ apie pensijų sistemos reformą bei būdus taupyti senatvei kalbasi su Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentu Šarūnu Ruzgiu.
Specialus priedas „15 valandų“ su J.Domarku
Lietuvos nacionalinį simfoninį orkestrą užauginęs ir gyvąja Lietuvos muzikos istorija vadinamas 76 metų dirigentas Juozas Domarkas niekuo nesiskundžia: „Aš vis dar kapoju ne tik orą“. Maestro „15min“ skaitytojams davė dirigavimo pamoką.
Senųjų Kauno muzikantų susitikimas: pusę amžiaus atgal
Smetoninius muzikantus Kaune pakeitusi jaunoji karta į šalies gyvenimą atnešė tuo metu dar negirdėtas džiazo ir estrados melodijas. Nuo to laiko nutekėjo daug vandens, kol prie lietuviškos populiariosios muzikos ištakų stovėję muzikantai susibėgo į vieną krūvą. Į Kauno Rotušę pirmą kartą susirinko keturios dešimtys senųjų miesto muzikantų. Tik retas jų šiandien vis dar tebegroja. Tačiau jų indėlis į moderniosios Lietuvos muzikos raidą – labai svarbus, nors ir nepelnytai primirštas.
