Vidutiniškai 10-15 proc. apklaustų Europos šalių vairuotojų teigia, kad visad laikosi Kelių eismo taisyklių (KET) reikalavimų. Tačiau realybė kiek kitokia – kai kurių savo veiksmų vairuotojai tiesiog nelinkę laikyti pažeidimais. Štai keletas iš jų.
1. Draudžiama sustoti ant „zebro“. Tačiau daugelis tai daro net ir sustodami praleisti pėsčiuosius. Arba, tarkime, sukdami į šoną ir negalėdami baigti manevro dėl to, kad „užsikimšusi“ sankryža arba iš šono išdygsta automobilis.
2. Draudžiama sustoti ant „vaflio“. Vafliu vadinamas geltonomis juostomis subrūkšniuotas sankryžos žymėjimas. Ir apskritai, draudžiama įvažiuoti į sankryžą, jeigu joje ar už jos yra kliūtis, kuri priverstų vairuotoją sustoti sankryžoje ir trukdyti kitų transporto priemonių eismui.
Kodėl vairuotojai itin dažnai pažeidžia 1 ir 2 punktus? Ar girdėjote ką nors besiskundžiant, kad už tai gavo baudą?
Ar girdėjote ką nors besiskundžiant, kad už tai gavo baudą?
3. Vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis saugaus atstumo. T.y. tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais. Pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip.
Laikantis šio reikalavimo galima nesunkiai sustoti ar atlikti manevrą, jei priešais važiuojantis automobilis staigiai stabdytų. Taip pat galima išgelbėti automobilį ne tik nuo klastingų duobių ar netyčia priekyje pamestos plytos – tikrai spėsite sureaguoti.
4. Techninės būklės patikrinimas prieš važiavimą. Prieš pradėdamas važiuoti, motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga, ar joje yra pirmosios pagalbos, gaisrinės saugos, avarinio sustojimo vietos ženklinimo ir kitos atitinkamai transporto priemonės rūšiai privalomos priemonės, taip pat kelionės metu stebėti transporto priemonės techninę būklę.
Ar dažnai, prieš sėsdami į automobilį, jį apeinate ir patikrinate padangų būklę ir įsitikinate, kad nelaša jokie skysčiai?
Ar dažnai, prieš sėsdami į automobilį, jį apeinate ir patikrinate padangų būklę ir įsitikinate, kad nelaša jokie skysčiai? Nebent kartą į metus prieš tolimą kelionę?
5. Pirmoji pagalba. Motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo mokėti suteikti pirmąją pagalbą per eismo įvykį nukentėjusiems asmenims.
Kada lankėtės pirmosios pagalbos teikimo kursuose? O gal ant manekeno net treniravotės atlikti dirbtinį širdies masažą? Ar tikrai mokate daugiau, nei vien tik pleistrą ant žaizdos užklijuoti?
6. Vairuotojo sveikata. Pūga, šlapdriba, kalnai sniego, plikledis verčia sunerimti? Tačiau kartais didesnį pavojų kelia vairuotojo sveikata. Sloga, nemiga, nuovargis po užsitęsusios darbo dienos – tai realus pavojus eismo saugumui. O jei dar vartojote vaistų, turinčių įtakos vairavimui ar mechanizmų valdymui? Preparatai gali būti patys įvairiausi – nuo psichiką veikiančių preparatų iki vaistų nuo slogos, kosulio ar alergijos.
7. Neprotingas šviesų naudojimas. Priešrūkinių žibintų naudojimas arba ilgųjų šviesų perteklinis naudojimas – didelė problema. Na, ilgąsias šviesas vairuotojai bent jau išjungia, tegul ir per vėlai. Tačiau „priešrūkininkų“ virusas – beveik nepagydomas. Nesuprantama, kodėl vairuotojai važinėja jas įsijungę net saulėtą dieną.
8. Garso signalo naudojimas. Gyvenvietėse neleidžiama naudoti garso signalų, išskyrus tuos atvejus, kai jie būtini, kad būtų išvengta eismo įvykio. Tai kodėl vairuotojai „pypsina“, jei kažkas sekunde ar dviem vėliau pajuda užsidegus žaliam šviesoforo signalui?
9. Kliūties apvažiavimas šalikele. Draudžiama transporto priemonėms (išskyrus dviračius) apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės (išskyrus leistiną sukančių į kairę, apsisukančių transporto priemonių apvažiavimą iš dešinės) važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta.
Draudžiama važiuoti transporto priemonėmis skiriamąja juosta, pylimų ar iškasų šlaitais, grioviais, įvažiuoti į kelią ar nuvažiuoti nuo jo ne specialiai tam įrengtose vietose.
O dabar prisiminkite, kiek kartų sukantį į kairę automobilį esate apvažiavę šalikele, keldami dulkių debesį ir akmenų krušą? Tai galima traktuoti ir kaip pavojaus kitiems eismo dalyviams sukėlimą.
10. Automobilio statymas. Apsilankykite bet kurio prekybos centro aikštelėje. Rasite tikrai ne vieną transporto priemonę, pastatytą taip, kad ji trukdo kitoms transporto priemonėms ar jų keleiviams. Čia jau nebekalbame apie sustojimą prie geltonų linijų, „lipimą“ ant žymėjimo linijų ar net bortelių.
