Ar tai daro įtaką vairavimo sugebėjimams, nuspręsti nesunku – bet kuris vairavimo instruktorius atsakys, kad net ir menkiausias alkoholio kiekis blogina gebėjimus vairuoti. Tačiau ar toks alkoholio kiekis gali kainuoti vairuotojo pažymėjimą, kaip tai tikriausiai nutiks pramogų rykliui Arūnui Valinskui?
Norėdami išsiaiškinti, trys 15min žurnalistai pasiryžo eksperimentui: išgerti taurę (200 ml) alkoholinio gėrimo ir alkoholio matuokliu sekti savo neblaivumą (už tikslų skysčio tūrio matuoklį dėkojame įmonei „Šviežia kava“). Bandymui buvo atrinkti skirtingų svorio kategorijų žmonės ir pasirinktas populiarus gėrimas – 13 proc. alkoholio turintis raudonasis vynas. Tikslas – patikrinti, kaip vienodas alkoholinio gėrimo kiekis veikia 62, 82 ir 110 kg sveriančius kūnus. Kad būtų dar įdomiau, eksperimentas atliktas 14 val., tad du žurnalistai buvo papietavę, o sunkiasvoris – valgęs tik pusryčius.
Pirmas tikrinimas alkotesteriu vyko praėjus penkiolikai minučių po alkoholinio gėrimo vartojimo, antrasis – praėjus pusvalandžiui. Matuojama buvo profesionaliu „Drager Alcotest 6820“ alkotesteriu, po kiekvieno bandymo keičiamas pūtimo antgalis.
Vartojus alkoholio – taksi
Bandymą prižiūrėjęs alkotesteriais prekiaujančios įmonės UAB „Alkotesteris“ direktorius Marius Anusauskas nesiryžo iš anksto prognozuoti jo rezultatų, tačiau pabrėžė, kad jo dalyviai į namus turėtų grįžti taksi. „Visų pirma, rekomenduočiau vartojus alkoholio išvis nesėsti prie vairo“, – patikino jis.
Žmogaus apsvaigimą nuo alkoholio lemia daugelis veiksnių: tai žmogaus lytis, kūno masė, kiti fiziologiniai organizmo ypatumai.
Kaip pasakojo alkotesterių ekspertas, tiek žmogaus apsvaigimą, tiek alkotesterio reakciją į girtumą lemia daugybė dalykų ir visko suversti vien žmogaus masei ar kitai savybei negalima.
„Žmogaus apsvaigimą nuo alkoholio lemia daugelis veiksnių: tai žmogaus lytis, kūno masė, kiti fiziologiniai organizmo ypatumai. Lemia ir koks alkoholinis gėrimas yra vartojamas – jie įsisavinami skirtingai. Ar jis vartojamas pavalgius, ar „ant tuščio skrandžio“. Todėl daryti prognozes ir kitus skaičiavimus tikrai neverta“, – prieš eksperimentą kalbėjo M.Anusauskas.
Jis neslėpė kritiško požiūrio ir į alkoholio promiles apskaičiuojančias telefono programas: „Android“ ar „iOS“ operacines sistemas turintiems telefonams nesunku rasti programėlių, pagal žmogaus svorį, lytį ir alkoholio kiekį bei jo tipą apskaičiuojančių jo neblaivumą. Jomis remtis nereikėtų – jos gali pateikti tik apytikslį rezultatą.
„Apsvaigimą nuo alkoholio lemia daugybė veiksnių ir nė viena programėlė negali visų jų įvertinti. Kiekvieno žmogaus organizmas yra individualus, o programėlės remiasi vidutinėmis reikšmėmis, tačiau jos parodytu rezultatu spręsti apie galimybę vairuoti nerekomenduočiau“, – teigė alkotesterių specialistas.
Sunkiausias – neblaiviausias
Eksperimentui visi dalyviai buvo pasirinkti skirtingi: svoriu, lytimi, mitybos įpročiais. 62 kg sverianti Ida buvo pavalgiusi pusryčius ir pietus, 82 kg svorio Paulius taip pat, o 110 kg masės Skirmantas 14 val. vykusiam eksperimentui ryžosi „ant tuščio skrandžio“, valgęs tik pusryčius.
200 ml 13 proc. alkoholio koncentracijos gėrimo visų trijų dalyvių buvo suvartotas per kelias minutes. Po bet kokio gėrimo vartojimo rekomenduojama palaukti 15 minučių iki tikrinimo alkoholio matuokliu – šių instrukcijų buvo laikomasi ir eksperimente. Praėjus šiam laikui, profesionalus alkotesteris parodė skirtingus rezultatus: Ida „pripūtė“ 0,13 prom., Paulius – 0,08, o Skirmantas – 0,18.
Antras „pūtimas“ – praėjus 30 minučių po gėrimo vartojimo. Po Idos patikrinimo alkotesteris parodė 0,15 prom., Pauliaus – 0,07, o Skirmanto – 0,24.
„Nors matėme, kad nė vienas eksperimento dalyvis ribos (leistinos vairavimui) neviršijo, tačiau praėjus ilgesniam laikui, alkoholio koncentracija didėjo. Eksperimentas parodė, kad individualios žmogaus organizmo savybės labai lemia rezultatus. Viskas sunkiai prognozuojama ir nenuspėjama iš anksto.
Išvada viena – nereikia bandyti spėlioti, o vartojus alkoholio, nereikia sėsti prie vairo“, – komentavo rezultatus M.Anusauskas.
