15min/Gazas žurnalistai nusprendė patys patikrinti, kuo teorija skiriasi nuo praktikos.
Žurnalistė Eglė Girdenytė specialiai šiam eksperimentui apsirengė vadinamuoju „tautiniu lietuvių rudens kostiumu“: juodas paltas su juodu diržu, tamsūs džinsai ir batai. Net juodą kapišoną ant galvos užsidėjo. Juk būtent taip rengiasi dauguma mūsų šalies gyventojų – praktiškai.
Tačiau vairuotojai dažnai pastebi, kad toks aprangos kodas nesaugus, nes taip užsimaskavusį pėsčiąjį kartais net ir kiek tamsesnę rudens dieną sunku pastebėti.
Eksperimentas – „vidutiniškai“ apšviestoje perėjoje
Automobilį eksperimento metu vairavo Žilvinas Pekarskas. Transporto priemonė apynaujė, taigi jos trumposios šviesos geresnės, nei daugumos Lietuvos vairuotojų (vidutinis Lietuvos autoparko amžius portalo Autoplius.lt duomenimis – 14–15 metų). Tiesa, ir oro sąlygos buvo vidutiniškai geros: nelijo, tačiau šlapias asfaltas sugėrė šviesos srautą.
Per kameros objektyvą matomumas buvo šiek tiek geresnis nei plika akimi.
Bandymams žurnalistai pasirinko vieną iš sostinės Zujūnų rajono (Pilaitės pašonėje) perėjų. Ir vėlgi, apšviestą labai vidutiniškai – tik gatvės apšvietimo.
Jokių LED iliuminacijų – tik įprastos gatvės lempos. Tokiu būdu eksperimento metu buvo imituojamos tikrai dar ne pačios blogiausios sąlygos.
Taip pat labai svarbu žinoti, kad per kameros objektyvą matomumas buvo šiek tiek geresnis nei plika akimi.
Pasižiūrėkite, kaip tai atrodė.
Po eksperimento norisi pasitikrinti akis
Žurnalistas Žilvinas Pekarskas pripažino, kad bandymo rezultatai šiek tiek nustebino.
„Nesunku buvo nuspėti, kad Eglės be atšvaitų tikrai nesimatys. Todėl, laikydamasis saugumo, prieš pat perėją netgi pamirksėjau ilgomis šviesomis, kad geriau matyčiau kolegę, pasipuošusią juodu paltu.
Tačiau kiek nustebau, kad net ir dėvinčios atšvaitus Eglės nemačiau iš 100 m atstumo (tokiu atstumu pastatytas įspėjamasis ženklas Vaikai). Todėl visad reikia turėti omeny, kad pėstieji net ir su keliais atšvaitais nebūtinai gali drąsiai eiti per perėją temstant vakarui ar net sutemus.
Beje, iš priekio gana smarkiai akino ir automobiliai, todėl, artėdamas prie perėjos, kartais jausdavausi tarsi naktį vairuočiau su akiniais nuo saulės.“
Žurnalistė Eglė Girdenytė stebėjosi ne tiek Lietuvos gyventojų polinkiu rengtis juodai (parduotuvėse juk dominuoja tamsios spalvos), kiek nenoru puoštis atšvaitais.
„Eksperimento metu išbandžiau net keletą skirtingų rūšių atšvaitų: prie rankų ar kojų tvirtinamų juostelių, pakabinamų apskritimų, vilkausi net liemenę. Bet labiausiai man patiko šviesą atspindintis briedis. Tokie žaisliukai išties labai mieli. Turėtų patikti ir vaikams, ir suaugusiesiems. Ir puošia, ir dar gyvybę padeda išsaugoti.“
Kaip taisyklingai nešioti atšvaitą
Tiesa, tamsiomis gatvėmis ne vienas vaikšto turėdamas atšvaitą, tačiau juo apsukęs kuprinės (moterys – rankinuko) rankeną. Toks atšvaito turėjimas – dėvėjimas tikrai nepadės vairuotojui jus geriau pastebėti gatvėje, juk net su vienu atšvaitu Žilvinui Eglę pastebėti vis tiek buvo sunku.
Pėsčiųjų matomumas pagal aprangos spalvą
- Pėstieji, dėvintys juodus ar mėlynus drabužius, automobilių vairuotojų pastebimi maždaug 17 metrų atstumu
- Raudona drabužių spalva matoma maždaug iš 24 metrų
- Geltona apranga matoma iš 37 metrų atstumo,
- Balta – iki 55 metrų.
Yra kelios paprastos taisyklės, kaip taisyklingai naudoti atšvaitus: juostinį-spyruoklinį atšvaitą svarbu pritvirtinti ant drabužio rankovės (truputį aukščiau rankos riešo) ar ant kojos blauzdos. Pakabinamąjį atšvaitą, pervertą virvele ar grandinėle, reikia prisegti prie drabužių (kišenės), kad jis švytuotų žmogaus kelių aukštyje.
Labai dažnai galima pastebėti atšvaitą, kuris yra apvyniotas aplink rankinės rankeną. Taip uždėtas atšvaitas sunkiai pastebimas, dažnai jį uždengia drabužiai. Užmiestyje pėstieji privalo eiti kaire kelio puse prieš automobilių važiavimo kryptį, todėl atšvaitus reikia dėtis ant dešinės rankos ir kojos arba segtis dešinėje drabužių pusėje.
Svarbūs skaičiai: 50 m, 150 m ir 90 km/val.
Tamsiu paros metu ir esant geram matomumui, vairuotojas, važiuodamas su įjungtomis artimosiomis šviesomis, pėsčiąjį be atšvaito pastebi likus iki jo 50 metrų. Tačiau važiuojančio 90 km/val. greičiu vairuotojo stabdymo kelias yra 70 metrų.
Vis dėlto pėsčiajam esant su atšvaitu, matomumas padidėja iki 150 metrų. Todėl vairuotojas, važiuodamas 90 km/val. greičiu, esant geram matomumui, spės saugiai sustoti iki pėsčiojo dar turėdamas apie 80 metrų atstumą.
