Greičio viršijimas Lietuvoje yra pigiausias Europos Sąjungoje – iki 30 km/val. greitį viršijęs vairuotojas gautų vos 86 eurų baudą, kai analogiškas pažeidimas daugelyje kitų ES valstybių atsieitų kelis šimtus eurų ar net kainuotų vairuotojo pažymėjimą. Lietuvoje baudų už greičio viršijimą dydis pastarąjį kartą buvo koreguotas beveik prieš 8 metus – 2008-ųjų sausio 1-ąją.
Kaip informavo Lietuvos kelių policijos tarnybos bendrųjų reikalų grupės vyresnioji specialistė Marija Kazanovič, nuo 2016-ųjų balandžio 1 d. atsakomybė bus griežtinama, tačiau ji palies ne visus vairuotojus.
Motociklų, sunkvežimių (sveriančių daugiau nei 3,5 t) ir keleivinių transporto priemonių (turinčių daugiau nei 9 sėdimas vietas) vairuotojams, viršijusiems greitį nuo 30 iki 40 km/val., bus nuo 3 iki 6 mėnesių atimamas vairuotojo pažymėjimas. Viršijus greitį daugiau kaip 40 km/val., teisė vairuoti bus atimta nuo 6 iki 12 mėnesių, o daugiau kaip 50 km/val. – nuo 12 iki 18 mėnesių.
Aš, lengvojo automobilio vairuotojas, pavojingas lygiai tiek pat, kiek ir motociklininkas ar kitas eismo dalyvis.
„Pamažu vairuotojai turi suvokti, kad bet koks greičio viršijimas yra pavojingas ir baudžiamas. Vienas iš nuobaudos tikslų – auklėti pažeidėją ir atgrasyti aplinkinius nuo tokių veiksmų, nuo teisės pažeidimų“, – sakė M.Kazanovič.
Kodėl išskiriamos vairuotojų grupės?
Ekstremalaus vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas neslėpė, kad vairuotojai skirstomi be reikalo – jo nuomone, visiems tokias nuobaudas reikėtų taikyti vienodas.
„Mano požiūriu, čia priešinami vairuotojai. Mes visi vienodi. Aš, lengvojo automobilio vairuotojas, pavojingas lygiai tiek pat, kiek ir motociklininkas ar kitas eismo dalyvis. Lygiai tas pats yra su alkoholiu – nulio promilės riba kai kurių transporto priemonių vairuotojams“, – stebėjosi saugaus eismo specialistas.
A.Pakėnas mano, kad darant tokius pokyčius, visuomenei turėtų būti detaliai paaiškinta, kodėl jie yra atliekami – pavyzdžiui, pasitelkiama statistika ir išaiškinama, kodėl motociklininkus už greičio viršijimą reikia bausti griežčiau.
„Mano nuomone, nereikėtų išskirti, o jeigu jau labai norisi, reikėtų tą įrodyti. Aplinkui žmonės nėra kvaili. Reikėtų pagrįsti, kodėl atsakomybė didinama tik tiems vairuotojams, ar čia tik noras pasirodyti, neva kažkas daroma“, – svarstė vairavimo instruktorius.
Aplinkui žmonės nėra kvaili. Reikėtų pagrįsti, kodėl atsakomybė didinama tik tiems vairuotojams, ar čia tik noras pasirodyti, neva kažkas daroma.
Motociklininkas, „Coffee racers“ klubo atstovas Jaroslavas Buinauskas, išgirdęs apie 2016-ųjų balandžio 1-ąją pasikeisiantį Administracinės teisės pažeidimų kodeksą, neslėpė tai vertinantis kritiškai.
„Mano atžvilgiu, išskirti motociklininkus yra ydinga praktika, kuri prasidėjo nuo 0 promilių pataisos“, – sakė jis, primindamas, kad nuo šių metų sausio 1-osios įsigaliojo 0 alkoholio promilių kraujyje įstatymas daliai vairuotojų, tarp kurių patenka visi 2 metų stažo neturintys, motociklų, taksi ir dar kelių transporto priemonių vairuotojai.
Tuo tarpu lengvųjų automobilių vairuotojams, turintiems 2 metų vairavimo stažą, leistina alkoholio promilių kraujyje norma liko nepakitusi – 0,4.
J.Buinauskas svarstė, kad norint riboti greitį, tai reikėtų daryti visiems vienodai. Lygiai tas pats ir skiriant baudas – jos, neatsižvelgiant į transporto priemonės tipą, turėtų būti vienodos.
„Dar galiu suprasti, kad sunkiasvorės transporto priemonės gali padaryti daugiau žalos, vežantys žmones taip pat gali padaryti daugiau žalos. O kur čia motociklai? Kodėl? Visiškai nesuprantu logikos, kodėl išskiriami motociklai“, – stebėjosi motociklininkas.
Baudų didinimas reikalingas
Ekstremalaus vairavimo instruktorius A.Pakėnas pritarė, kad baudas už greičio viršijimą reikia didinti – dabar lietuviai įpratę daug kur važinėti greičiau nei leistina, o tai ypač pastebima Vilniuje. Kita vertus, būtent greičio viršijimas yra pagrindinė eismo įvykių priežastis.
Pasak jo, žmonės pradeda nesuvokti greičio, o tam yra daug priežasčių. Dabar padangos geresnės, automobiliai geresni. „Turbūt visi esame girdėję greičio ribojimo priešininkus pasakojant, kad su žiguliais ir bet kokiomis padangomis greičiau važinėjome, o su dabartine kompiuterizuota ir tobula mašina reikia važiuoti lėčiau“, – prisiminė A.Pakėnas.
Automobilis gali važiuoti labai greitai, žmogus negali jo vairuoti taip greitai.
Jo teigimu, žmonės nesupranta, jog klausimas turėtų būti keliamas ne dėl automobilio būklės. Taip, jie gerokai patobulėjo, tačiau žmogaus fizinės savybės pastaruosius keliasdešimt metų liko tos pačios.
„Automobilis gali važiuoti labai greitai, žmogus negali jo vairuoti taip greitai. Žmogus nepakito – koks jis buvo žigulių laikais, toks jis ir dabar. Jo reakcija, fizinės galimybės, regėjimo galimybės yra tokios pat – automobilizmas per pastaruosius 50 metų evoliucijos keliu nuėjo labai toli, tačiau žmogus – ne, jis liko toks pat“, – sakė A.Pakėnas.
Jis papasakojo ir apie kitą dalyką, kurį mini savo mokiniams – žmogaus genetinį greitį. Jis yra apie 15 km/val. – būtent tiek žmogus gali išvystyti savomis kojomis, bėgdamas.
„O kokį greitį išvysto automobilis? Tam greičiui reikia labai treniruotis ir pratintis, kad mes galėtume greitai reaguoti važiuodami 150 km/val. greičiu. Tai nėra mūsų kūno, ne mūsų smegenų greitis. Mūsų genetika apskaičiuota 15 km/val. greičiui“, – aiškino specialistas.
Pats paprasčiausias tai įrodantis pavyzdys – „vartų“ testas. Galima įsivaizduoti 2 metrų pločio vartus, pro kuriuos reikia tilpti 1,8 m pločio automobiliu. Važiuojant 5 km/val. tai nebus itin sudėtinga užduotis, tačiau lekiant 150 km/val., bandymas greičiausiai baigtųsi kliudžius vartų virpstą.
„Važiuojant lėčiau juk nei vartai platesni netapo, nei mašina susiaurėjo. Tiesiog žmogaus greičio suvokimas yra kitoks“, – teigė A.Pakėnas.
