Žinoma, nėra vieno universalaus patarimo, kaip panaikinti eismo spūsčių problemą – ji aktuali visoje Europoje ir pasaulyje. Tačiau kai kurios laiko patikrintos taisyklės tikrai palengvintų padėtį, jeigu visi jų laikytųsi, o kai kurių patarimų laikymasis padidintų eismo dalyvių saugumą ten, kur ypač daug lėtai judančių automobilių.
Užtrauktukas
Užtrauktuko principas kelyje yra labai paprastas – vieną praleidžiu aš, tada važiuoju. Kitas, važiuojantis paskui mane, įleidžia dar vieną, tada važiuoja pats. Viskas labai paprasta – jeigu kelyje, į kurį sueina dvi juostos, eismo dalyviai įvažiuos po vieną, tai eismo piltuvėlį padarys gerokai pralaidesnį.
Didesnis pastabumas
Nors eismo spūsties sąlygomis automobiliai juda ypač mažu greičiu, prarasti budrumo ir pastabumo negalima jokiu būdu. Bet koks menkas atsirėmimas į priekyje esantį automobilį visą eismo srautą sustabdys dar labiau.
Vairuotojai tokiomis eismo sąlygomis ypač mėgsta naudotis telefonu, tačiau kaip ir visada kelyje, taip ir judant lėtai naudotis šiuo įrenginiu negalima. Naršant mobiliuoju telefonu labai lengva prarasti budrumą, tad išauga tikimybė atsiremti į priekį esantį automobilį.
Palikite tarpus
Judant mažu greičiu negalima priartėti prie kito automobilio per labai menką atstumą. Jeigu paliksite reikiamą atstumą iki priekyje esančio automobilio, apsidrausite dviem atvejais: jeigu kitas vairuotojas pariedėtų atgal, ar priešakyje esantis automobilis sugestų.
Jeigu į jus atsirems automobilis, kuris pariedėjo atgal, įrodyti savo nekaltumą gali būti itin sudėtinga, nebent vairuotojas, pariedėjęs atgal, pripažins savo kaltę.
Sugesti stovint spūstyje taip pat nesunku, ypač jeigu vairuojate seną automobilį. Pasitaiko atvejų, kad ilgai stovint spūstyje senas automobilis užkaista. Žinoma, šiuo metų laiku užkaitęs automobilis yra retenybė, tačiau pasilikti tarpą, kurio užtektų aplenkti sugedusį priekyje automobilį, visada protinga.
Privažiuokite prie kito automobilio per tokį atstumą, kad galėtumėte nepasilenkęs matyti priekyje esančio automobilio ratus. Tarp priekyje esančios mašinos ir jūsų liks toks tarpas, kurio turėtų užtekti aplenkti priekyje sustojusį automobilį, nenaudojant atbulinės eigos.
Planuokite maršrutą
Jeigu daug automobilių laviruoja tarp kelių eismo juostų, susidaro dar didesnė automobilių spūstis. Venkite nereikalingo eismo juostų kaitaliojimo. Susiplanuokite savo maršrutą ir žinokite, kur nusukti turėsite už šimto metrų, pusės kilometro ar kilometro, ir laikykitės vienos eismo juostos.
Nestabdykite be reikalo
Kartais vietose, kur įprastai nesusidaro automobilių spūstys, eismas sulėtėja iki 5–10 km/val. greičio. Atrodytų, kad to priežastis yra paprasta – priekyje sugedo automobilis arba įvyko eismo įvykis. Tačiau spūsties susidarymas gali būti ne tik kliūtis kelyje ar į kelią įvažiuojantys automobiliai.
Jeigu eismo dalyviai važiuoja lėčiau negu leidžia ženklai, gali būti, kad susidarys eismo spūstis. Geriausias to pavyzdys yra Vilniaus Geležinio Vilko gatvėje esanti kelio atkarpa ties tiltu į Vingio parką, važiuojant nuo tunelio link Savanorių žiedinės sankryžos.
Pristabdyti ties šia vieta tenka beveik visada, nesvarbu ar rytas, ar vakaras. Priežastis to labai paprasta – vairuotojai, kurie posūkyje ties tiltu pristabdo, sustabdo automobilius, važiuojančius užnugaryje.
Toje vietoje leistinas greitis yra 60 km/val., tačiau daug kas įveikia šią atkarpą 50–55 km/val. greičiu. Dėl to vis mažėja užnugaryje važiuojančio automobilio greitis, kol galiausiai kas nors yra priverstas sustoti.
Japonų eksperimentas
Nagojos universiteto Japonijoje mokslininkai kartą įrodė, kad grūstis gali susidaryti dėl važiavimo pernelyg lėtai. Jie atliko paprastą eksperimentą – uždaroje aikštelėje paprašė kelių dešimčių vairuotojų važiuoti ratu, 30 km/val. greičiu. Iš pradžių viskas klostėsi gerai, tačiau vienam eksperimento dalyviui šiek tiek pristabdžius, galiausiai teko sustoti visai automobilių kolonai. (žiūr. vaizdo įrašą žemiau). Pradėjus judėti priekyje esantiems, tenka stoti atvažiuojantiesiems, pajudėję apvažiuoja ratą ir stoja vėl, ir t.t.
Taigi, jeigu visi vairuotojai važiuos tokiu greičiu, kokiu važiuoti liepia ženklai, grūstys susidarys rečiau. Beje, atsiminkite auksinę ekologiško vairavimo taisyklę – stabdymas eikvoja automobilio energiją, kurią sukūrė sudeginti degalai. Mažiau be reikalo stabdysite– mažiau sudeginsite degalų.
Nestabdykite prieš avarijos vietą
Kita priežastis, kodėl be reikalo susidaro spūstis – stabdymas, kai norima pasižvalgyti į avarijas. Kam to reikia? Jeigu įvyksta avarija, kuri netrukdo eismui, kodėl vairuotojai be reikalo stabdo važiuodami pro incidento vietą? Kad pasmalsautų?
Neikite į kelią
Paskutinis patarimas skirtas pėstiesiems – na ir kas, kad automobiliai kone stovi vietoje. Eiti per kelią, kur jums ne vieta, vis tiek negalima. Juk kiekvienas bereikalingas stabdymas tik didina eismo spūstį, tad prieš ruošdamiesi kirsti kelią kur to daryti negalima – užjauskite vairuotojus, kuriems reikės papildomai stoti jus praleisti.
Jeigu kirsti kelią jums yra būtina, tai pasižvalgykite pėsčiųjų perėjos. Jei šios nėra, tai bent jau nutaikykite momentą, kai automobiliai stovi vietoje, o ne juda.
