Prieš pradėdamas atsakinėti į skaitytojų klausimus norėčiau pravesti paralelę tarp variklio su alyva ir šaldytuvo, kurį namuose turi kiekviena šeima. Šeimą gali sudaryti du, trys ir daugiau asmenų. Vienos šeimos yra vyresnės, kitos – jaunesnės, vienos šeimos aktyvios, kitos – paskendusios kompiuteriuose ir telefonuose.
Variklių irgi yra visokių: benzininiai, dyzeliniai, trijų, keturių, aštuonių cilindrų, su turbina, turbo kompresoriumi ir t.t. Įsivaizduokime, kad šaldytuvas yra variklio karteris su alyva. Alyva ne tik tepa variklį. Alyva jį aušina, surenka įvairius nešvarumus. Alyva turi gerai dirbti tiek aukštoje temperatūroje, tiek žiemą turi garantuoti variklio paleidimą.
Taip ir šaldytuve – jame turime turėti maisto pusryčiams, pietums, vakarienei, kažką atsigerti ir gal net desertą savaitgaliui. Dabar galime atsakyti į pirmą klausimą, kodėl variklinės alyvos vis dar gaminamos pagrinde iš naftos, o sintetikos yra labai nedaug?
Todėl kad tam nėra poreikio. Kodėl mes vis dar valgome mėsą, žuvį, salotas, vaisius ir duoną? Todėl, kad tai tenkina mūsų poreikius. Svarbiausia – tinkamas balansas. Čia galime pridėti dar vieną klausimą, kuo iš esmės skiriasi senosios alyvos nuo naujųjų alyvų? Galima atsakyti labai paprastai – jei anksčiau valgėte riebios šoninės šmotą su kalnu bulvių, viską pagardinę raugintais kopūstais su aliejumi ir svogūnais bei viską užgerdavote raugintu pienu, tai dabar gausite garuose gamintą vištienos krūtinėlę su salotomis, proteino batonėli ir užgersite viską vandeniu su citrina. Viskas eina link sveikos, subalansuotos mitybos – mažiau riebalų, mažiau cholesterolio, mažiau šalutinių ligų. Jei anksčiau bazines alyvas gamino paprastos distiliacijos būdu, tai dabar tai yra ypatingai sudėtingas procesas. Alyvos tapo daug švaresnės, jose mažiau sieros ir kitų žalingų priemaišų.
O kaip priedai? Alyvoje yra įvairių priedų. Vieni mažina alyvos putojimą, kiti stabdo oksidaciją, treti saugo nuo sausos trinties, treti absorbuoja degimo likučius ir t.t. Bet toje srityje nevyksta revoliucijos kas penkerius ar kas dešimt metų. Daugumą priedų išrasti labai seniai ir naudojami iki šiol. Pavyzdžiui ZDDP (Zinc dialkyldithiophosphates) priedas, saugantis nuo sausos trinties. Jis išrastas 1940 metais, bet iki šiol nė viena variklinė alyva negaminama be šito priedo.
Pasaulyje yra ypatingai mažai kompanijų, kurios kuria tuos priedus ir visi gamintojai naudoja tuos pačius pačius priedus. Žinoma, yra kas gali pagaminti panašius analogus, bet čia jau kita tema. Tęsiant priedų temą, galime atsakyti į dar vieną klausimą – ar verta naudoti įvairius variklio alyvos priedus?
Vertinant per maisto prizmę, alyvos priedus aš suskirstyčiau į kelias dalis: homeopatiniai vaistai, vitaminai, priedai sportui ir nelegalūs preparatai. Homeopatiniai – visiškai neturintys arba turintys 0,00000001 procento natūralios veiklios medžiagos. Neturi jokios įtakos niekam, bet puikiai parsiduoda. Kaip šventintas vanduo – sukūrus mitą galima parduodi daug ir brangiai, nerizikuojant dėl pasekmių. Antra dalis – vitaminai. Tai tikrai veikli medžiaga, reikalinga jūsų organizmui, bet bet kuris gydytojas ar dietologas Jums pasakys, kad visus vitaminus turite gauti subalansuotame maiste. Papildomai jų reikia ypatingai retais atvejais ir tik su gydytojo rekomendacija. Per didelis vitaminų kiekis sukels alergiją arba liūdnesnes pasekmes.
Paimkime jau minėtą ZDDP priedą. Nėra nė vienos variklinės alyvos, kurioje jo nebūtų. Taip pat jo galima nusipirkti atskirai. Tik pilti jo papildomai kategoriškai nerekomenduoju. ZDDP yra metalo pagrindu pagamintas priedas. Visi tokie priedai variklyje dega, palikdami nuosėdas ant stūmoklių, žiedų, vožtuvų ir ypatingai tuos nuosėdos kenksmingos katalizatoriams ir DPF filtrams.
Ironiška, kad net specializuotoje prekybos vietoje Jums gali išgirti ir parduoti kokią nors alyvą už labai brangiai ir prie to paties pasiūlyti nusipirkti kokio nors priedo, taip sumenkinant ką tik parduotą alyvą ir sukeliant riziką jūsų varikliui. Taigi, apie vitaminus – Jums reikia valgyti kokybišką, subalansuotą maistą ir nereiks jokių vitaminų.
Apie nelegalius priedus ir sportą. Riba čia labai neaiški, bet prie nelegalių priskirčiau tas visokias juodas, baltas ar dar kokios neaiškios spalvos alyvas, kuriose įdėta visiškai neaiškaus priedo, tam kad sukeltų ažiotažą. Parduodi greitai, daug ir brangiai, o po to dingsti taip pat staigiai kaip ir atsiradai. Tokios alyvos neprognozuojamos ir garantuotai nereikalingos jūsų varikliui.
Dabar apie sportą – jeigu Jūs po darbo pažaidžiate tinklinį ar tenisą, tai nereiškia, kad Jūs profesionalus sportininkas ir Jums staiga reikia keisti mitybą ar naudoti maisto papildus. Ir jei Jūs savo miesto automobiliu mėgstate agresyviau važiuoti, tai nereiškia, kad staiga reikia 5w30 alyvą pakeisti į 10w60.
Sporte jau reikia žinių, nes bet kokių priedų naudojimas nebūna be pasekmių – kažką kartais reikia paaukoti. Paimkime vėl tą pati ZDDP priedą. Sportiniame variklyje kartais ne pro šalį turėti didesni jo kiekį, bet kada ir kiek Jums gali patarti tik profesionalai. Na, arba galite surasti atsakymus patys bandymų ir klaidų būdu.
Ar galima maišyti mineralines alyvas su sintetinėmis? Dažniausiai jos jau būna sumaišytos. Dauguma dabartinių alyvų yra gaminamos iš 70-95 procentų mineralinės alyvos su 5-30 procentų sintetinės alyvos. 100 procentinių sintetinių variklinių alyvų automobiliams neegzistuoja. Visos kalbos, kad sumaišius „sintetiką“ su „mineralką“ kažkas įvyks – mitas.
Kodėl keitimo intervalas skaičiuojamas kilometrais, o ne moto valandomis? Ir iš tiesų, kuriant bei testuojant alyvas niekas nevažinėja 10 000 kilometrų. Jei alyva testuojama variklyje, tai variklis stovi ant stendo, imituojamos apkrovos, ciklai, užvedimai, gesinimai, temperatūrų kaita. Anksčiau buvo naudojami 250 valandų ciklai, po to 300, 400, 600. Bet netgi naujausiuose automobiliuose ne visi odometrai skaičiuoja moto valandas, tad patogiau skaičiuoti kilometrais. Taip buvo nusistovėję, kad 250 moto valandų yra daugiau ar mažiau 10 000 km. Dabar jau gal nebėra tokio intervalo, mažiausiai 15 000.
30 000 km keitimo intervalas – marketingas ar realu? Benzininiuose varikliuose nesu matęs, kad kas nors bent priartėtų prie 30 000 km. Dyzeliai laisvai važiuoja ir 15 000 km ir 30 000 km. Daug sunkiau, bet įmanoma, tik reikia, kad sutaptų visos žvaigždės ir planetos.
Grįžkime prie mūsų šeimos šaldytuvo. Prikrovus pilną šaldytuvą kokybiško, sveiko maisto šeima laisvai gali gyventi savaitę. Sekmadienį netgi liks kažkokių likučių, bet visi bus sotūs ir laimingi. Taip pat ir su alyva. Mes laisvai galime važiuoti 15 000 km. dyzeliniu varikliu ir keičiant alyvą iš variklio išleisime dar gyvą. Tai yra normalu. Ką daryti, jei norime į tą patį šaldytuvą pridėti maisto dviems savaitėms? Daug kas gali pasakyti, kad pastatykime du šaldytuvus. Ir logikos tame yra. Tokiu principų naudojasi sunkvežimiai. Jų varikliuose yra 30-40 litrų alyvos, todėl jie gali važiuoti labai ilgus intervalus be keitimo.
Deja, bet lengvasis automobilis neturi tokio kiekio alyvos. Kažkas gali pasiūlyti dėti daugiau priedų į alyvą, t. y. daugiau vitaminų. Bet mes jau išsiaiškinome, kad per didelė priedų koncentracija yra kenksminga. Tai kaip išgyventi su vienu šaldytuvu maisto dvi savaites?
Na, reikia šiek tiek kaloringesnio maisto. Nedaug, proto ribose, kad nepakenktų. Tada viskas priklauso nuo gyvenimo būdo. Jei dirbate „ofiso planktonu“, toliau mašinos neinate, sunkiau pelės nekeliate, jei jūsų vaikai paskendę telefonuose be didesnio fizinio aktyvumo, tai tokia šeima gali pildyti šaldytuvą kartą į dvi ar tris svaites. Gal kartais neužteks sviesto, aliejaus ar kokio sūrelio, bet iš esmės galima normaliai maitintis. Tas pats yra parašyta jūsų automobilio vartotojo vadove, tik kitais žodžiais.
Ten bus parašyta maždaug taip: alyvos keitimo intervalas gali būti 30 000 km. Bet jei automobilis eksplotuojamas sunkiomis sąlygomis, jei DPF regeneracija vyksta per dažnai, jei naudojami nekokybiški degalai, jei automobilis naudojamas karštyje, jei automobilis naudojamas šaltyje, jei tempiate priekabas ar namelius ant ratų …jei….jei….jei, tai alyvos keitimo intervalas turėtų būti 15 000 km. Apibendrinat – įmanoma nuvažiuoti 30 000 km, bet sąlygos turi būti idealios o variklis – visapusiškai tvarkingas. Viena kiaura tarpinė, neteisingai veikiantis purkštukas ar dar koks gedimas ir nenuvažiuosite net 10 000 km.
Automobilis prašo papildyti alyvos kiekį variklyje, bet ten kur esu nėra alyvos pagal man reikalingas specifikacijas? Situacija gan dažna, ypač mėgstantiems keliauti. Ir ypač motociklais. Jei jau susiklostė tokia situacija, tai pilkite tai, kas yra. Žinoma, į variklį reikia pilti TIK variklinę alyvą, bet kartais galima nusižengti taisyklėms. Kad ir kaip keistai Jums tai skamba, patikėkite – tai nėra taip baisu.
Jei variklis prašosi alyvos ir nėra būtent tokios, kokios Jums reikia – pilkite panašią. Jei naudojate 5w30 VW 504 00 ir tuo metu tokios nėra, bet variklis prašosi – pilkite bet kokią 5w30. Jei nėra 5w30, pilkite 10w40. Motociklininkai ypatingai dažnai bijo pilti kitokią alyvą nei rekomenduojama. Bet jei reikia rinktis, tai didesnė rizika visada bus važiuoti su alyvos trūkumu nei su alyva ne pagal specifikacijas. Ir visos tos kalbos, apie motociklų apsisukimus, apie sunkvežimių apkrovas, kad alyvos yra visiškai kitokios ir t.t. – mitas. Taip alyvos skiriasi, bet ne tiek, kiek dažniausiai visi įsivaizduoja. „Audi R8“ stūmokliai prie 7000 RPM juda daug greičiau nei „Suzuki GSX-R 1000“ ties 13 000 RPM. Tik „Audi“ važiuoja su 5w30, o „gikseris“ su 10w40. Esmė ne apsisukimuose, o poslinkio greityje tarp dviejų paviršių.
Bet grįžkime prie temos. Kokios bus pasekmės, jei į automobilį įpilsime alyvos nuo sunkvežimio, į motociklą nuo traktoriaus ar kaip nors atvirkščiai? Sakykime Jūs išvykote savaitgaliui pas draugus ir Jums teks maitintis iš jų šaldytuvo. Galimi trys variantai. Pirmas – jūsų draugai valgo labai mažai ir liesai, tad Jums kelias dienas teks pakentėti. Antras – jūsų draugai maitinasi panašiai kaip ir Jūs, tad nepajusite beveik jokio skirtumo. Trečias – jūsų draugai gyvena kepsniais, bandelėmis ir kola. Nesveika, bet savaitgalį teks pavalgyti nesveikai, nes tai bet kokiu atveju geriau nei badauti ir alinti skrandį. Grižus namo Jums būtina maitintis įprastai. Tai reiškia, kad po tokių kelionių alyvą būtina pasikeisti į tokią, kokia priklauso.
Tai va šitaip, va ir va kaip apie alyvas, šaldytuvą ir sveiką maistą.
