Po kiekvienos tokios avarijos internete pasipila šimtai komentarų. Vieni jų smerkia vairuotojus, kiti komentatoriai žeria piktus žodžius pėstiesiems. Žinoma, kaltė priklauso nuo situacijos, tačiau derėtų pasvarstyti apie tai, kaip tokių nemalonių akistatų išvengti.
Visi puikiai žino, kad automobiliams mieste važiuoti leidžiama maksimaliu 50 km/h greičiu, jei kitaip nenurodo kelio ženklai. Standartinis automobilis vidutiniškai sveria maždaug 1 500 kilogramų, tad natūralu, kad kelyje išvydus kliūtį tą pačią akimirką sustoti nepavyks.
Stabdymo kelias priklauso ne tik nuo minėto greičio ar automobilio svorio, bet ir nuo kitų faktorių, tokių kaip vairuotojo reakcijos laikas, automobilio techninė būklė, eismo ir kelio sąlygos.
Pėsčiuosius supa kur kas mažiau tokių faktorių. Įprastu tempu eidamas žmogus sustoti gali tą pačią akimirką, kai nusprendžia tą padaryti. Ėjimo greitis siekia vos kelis kilometrus per valandą, tad net ir einant snieguotu šaligatviu sustoti galima čia ir dabar.
Taigi, kam lengviau sustoti, kai automobilio vairuotojas ir pėsčiasis atsiduria prie to paties kelio elemento – nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos? Vienareikšmiškai – pėsčiajam.
Žinoma, pėstieji visada prisimena savo teises, kad įžengus į pėsčiųjų perėją juos vairuotojai privalo praleisti. Taip, tai yra tiesa, bet ar jums palengvės nuo to, kad būsite teisus, tačiau likusį gyvenimą praleisite neįgaliojo vežimėlyje? Vairuotojas sėdi metalinėje dėžėje ir jam susižeisti rizika kur kas mažesnė, tad didžiausias pavojus kyla pėstiesiems.
Nėra jokio pateisinimo tiems vairuotojams, kurie, matydami prie perėjos stovintį kitą automobilį, gretima eismo juosta prašvilpia net nestabdę ar piktybiškai mieste viršija greitį. Tokie vairuotojai – potencialūs žudikai, kurie miesto gatvėmis važinėja tarsi tiksinti bomba.
Vairuotojai, artėdami prie pėsčiųjų perėjos, privalo įvertinti kelio būklę ir pasirinkti tokį greitį, kad galėtų bet kuriuo metu sustoti pasirodžius kliūčiai jų kelyje.
Greičio sumažinimas net 5 ar 10 kilometrų per valandą gali būti aukso vertės. Jei susidūrimo išvengti nepavyks, pasekmės važiuojant 35 km/h greičiu ir nuspaudus stabdį bus kur kas mažesnės, nei pradėjus stabdyti esant 50 km/h greičiui.
Tačiau vėl sugrįžkime prie pėsčiųjų, einančių per nereguliuojamas pėsčiųjų perėjas. Dažnas vairuotojas pritars, kad kelyje kur kas protingiau elgiasi tie pėstieji, kurie taip pat sėda prie automobilio vairo ir važinėja gatvėmis. Tie, kurie niekada nebandė vairuoti, galbūt nesupranta, kad saugus vairavimas nėra toks lengvas reikalas.
Jei esate pėsčiojo vaidmenyje, artėjate prie perėjos ir klausotės muzikos, bent jau prieš perėją išsitraukite iš ausų ausines. Vargu ar norite, kad naujausias radijo stoties hitas taptų paskutine jūsų girdėta muzika. Galbūt klausa padės išgirsti padangų cypimą ar variklio garsą.
Nesijauskite tarsi jūsų kelias būtų pagrindinis. Nusiimkite gobtuvą net jei ir sninga ar lyja. Atidžiai, o ne atmestinai apsidairykite ir eikite tik tuomet, kai automobiliai stovi. Idealiausia – jei su lėtėjančio automobilio vairuotoju užmegsite akių kontaktą. Eidami per gatvę irgi nepamirškite dairytis.
Neapsigaukite ir neženkite į perėją, jei jums atrodo, kad automobilio vairuotojas jus mato ir mažina greitį. Tai ypač aktualu lyjant ir sutemus. Protingi vairuotojai greitį prieš perėjas mažina visada, bet tai dar nereiškia, kad jūs esate matomas iš vairuotojo perspektyvos.
Nepasikliaukite vien savo įsitikinimais ir į perėją ženkite tik tada, kai tą daryti bus visiškai saugu. Pamirškite visas savo teises ir vadovaukitės savisauga. Tik tuomet kelionės tikslą pasieksite sveiki ir gyvi, o prie perėjų nebeteks bailiai žvilgčioti į degančias žvakutes.
