Kelių policija ir Europos bendrovė „ERGO Insurance“ Lietuvoje perspėja, kad nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia, o tinkamai neįvertinus situacijos eismo įvykio metu galima patirti nemenkų piniginių nuostolių bei sulaukti griežtų nuobaudų.
Dažnai vairuotojai mano, kad eismo įvykį būtina registruoti tik tuo atveju, jei padaroma žala automobiliams.
„Dažnai vairuotojai mano, kad eismo įvykį būtina registruoti tik tuo atveju, jei padaroma žala automobiliams, tačiau pamirštama, kad keliuose esantys atitvarai, kelkraščiuose įrengti stulpeliai, kelio ženklai, gatvės apšvietimo stulpai ir kiti objektai taip pat yra kažkieno nuosavybė, kuriai padarytą žalą reikia padengti“, – sako Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas.
Anot jo, 70 proc. atvejų vairuotojai neinformuoja policijos ir draudikų dėl minėtiems objektams padarytos žalos. Tokiu atveju laikoma, kad kaltininkas pasišalino iš eismo įvykio vietos ir nuslėpė informaciją nuo draudimo bendrovės bei sugadinto turto savininko.
Draudikų atstovas pabrėžia, kad gatvėse esantys kelio ženklai, šviesoforai,
kelio juostas skiriančios tvorelės ir saugumo salelės yra kelio ruožą prižiūrinčios bendrovės arba savivaldybės nuosavybė, tad dėl šių objektų apgadinimo patirtus nuostolius, kaip ir bet kokią privačiam asmeniui
padarytą žalą, privalu atlyginti.
Iškvietus policiją ir užregistravus eismo įvykį nuostolių atlyginimu rūpinasi draudimo bendrovė, kadangi kiekvienas automobilis privalo būti apdraustas vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu. Taip pat deklaraciją galima užpildyti ir su turto savininku.
Jei automobiliu partrenkiamas žvėris arba iš automobilio išsilieja alyva, kuras – tai ne tik padaroma finansinė žala valstybei, kartu tai ir žala gamtai.
„Jei automobiliu partrenkiamas žvėris arba iš automobilio išsilieja alyva, kuras – tai ne tik padaroma finansinė žala valstybei, kartu tai ir žala gamtai. Todėl nepaisant to, ar gyventojo transporto priemonė susidūrimo metu nukentėjo, ar ne, eismo įvykį reikia registruoti“, – pasakoja R.Bieliauskas.
Pasak eksperto, tai, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos vairuotojai neretai sužino tik gavę kvietimą atvykti į policiją. Eismo įvykį sukėlę automobiliai, eksperto teigimu, identifikuojami pakankamai dažnai – apgadintų kelio ženklų ar kitų objektų savininkai kreipiasi į policiją, draudimo bendroves, peržiūrimi stebėjimo kamerų įrašai, kreipiamasi į įvykio liudininkus. Suradus kaltininką jis yra baudžiamas už pasišalinimą iš įvykio vietos.
Kita neretai eismo įvykį sukėlusių vairuotojų daroma klaida, kuomet draudimo bendrovė informuojama tik apie automobiliui padarytą žalą, o nesant kitų įvykio dalyvių, apie tretiems asmenims priklausančių objektų apgadinimą nutylima arba tiesiog pamirštama informuoti.
R.Bieliauskas prisimena atvejį, kai magistraliniame kelyje Vilnius-Panevėžys automobilis užvažiavo ant kelio atitvaro, vertėsi ir krito ant stogo. Vairuotojas informavo draudimo bendrovę telefonu apie aplamdytą automobilį, tačiau nepaminėjo fakto, kad eismo įvykio metu taip pat buvo apgadintas ir atitvaras.
„Tokiais atvejais draudimo išmoka gali būti neišmokama ir už Kasko draudimu apdrausto automobilio patirtą žalą arba mažinama, nepaisant to, ar vairuotojas visų įvykio aplinkybių nenurodė piktavališkai, ar dėl nežinojimo ir streso“, – pažymi ekspertas.
Už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos Administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato piniginę nuobaudą nuo 868 iki 1158 eurų bei teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą nuo 3 iki 5 metų. Taip pat už šį pažeidimą gali grėsti nuo 15 iki 30 parų arešto.
