„Už vairo praleidžiame nemažai laiko. Eismo kultūra – svarbi eismo kokybės dalis, kuri lemia ne tik eismo dalyvių nuotaiką, tačiau ir bendrą avaringumą. Ne veltui tokiose šalyse kaip Švedija, Vokietija ar Olandija, kur yra aukštas vairuotojų sąmoningumas, net ir esant dideliam eismo intensyvumui, tenka santykinai mažai eismo įvykių, sužalojimų ir mirčių“, – dėsto Raimondas Bieliauskas, Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas.
Psichologė Marija Bagdonienė, vedanti papildomus mokymus prasižengusiems vairuotojams, nurodo, kad emocijos vaidina svarbų vaidmenį priimant sprendimus kelyje. „Įvairūs tyrimai rodo, kad dėl didelio emocinio sujaudinimo sumažėja vairuotojo gebėjimas priimti tinkamus sprendimus ir, atitinkamai, padidėja Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimo tikimybė. Vairuotojo patiriamas nerimas, stresas, įtampa gali skatinti vairavimo kokybės pablogėjimą, o pyktis ir susierzinimas pasireiškia rizikingu vairavimu“, – sako psichologė.
Dažniausiai agresyviau nei įprastai besielgiantys vairuotojai dėl tokio elgesio linkę kaltinti kitus eismo dalyvius
Siekdama išsiaiškinti eismo dalyvių nuostatas ir elgesį, „ERGO Insurance“ Lietuvoje visoje šalyje apklausė tūkstantį vairuotojų, kaip jie elgiasi vairuodami, taip pat siekė išsiaiškinti, kokios eismo situacijos juos labiausiai nervina ir kaip jie sprendžia jas.
Tyrimo metu 77 proc. vairuotojų teigė, kad kelyje jie nesielgia agresyviau nei įprastai gyvenime. Likę pripažino, kad linkę pasikarščiuoti. „Dažniausiai agresyviau nei įprastai besielgiantys vairuotojai dėl tokio elgesio linkę kaltinti kitus eismo dalyvius. Tokių buvo 18 proc. Dar 3 proc. tai sieja su savo emocine būsena – esą taip elgiasi, kai jiems būna bloga nuotaika. Ir tik nedidelė dalis – 2 proc. – pripažįsta, kad jie kelyje elgiasi agresyviau nei įprastai“, – apklausos duomenis pristato R. Bieliauskas.
Vairuotojų taip pat klausta, kokios situacijos juos dažniausiai erzina – buvo galima pasirinkti ne vieną atsakymą. Labiausiai eismo dalyvius nervino įžūliai iš kitų eismo juostų persirikiuojantys ir taip avarines situacijas sukeliantys vairuotojai (83 proc. atsakymų); staigiai greitėjantys ir stabdantys vairuotojai (59 proc.); ne vietoje ir per neleistiną šviesoforo signalą gatvę bandantys pereiti pėstieji (55 proc.); neatsakingi dviračių ir motociklų vairuotojai (48 proc.); spūstys ir blokuojamos sankryžos (36 proc.); per lėtai važiuojantys vairuotojai (30 proc.); leistiną greitį viršijantys eismo dalyviai (24 proc.); autobusų juosta važiuojantys automobiliai (16 proc.).
„Iš apklausos rezultatų ir dažniausiai pasitaikančių situacijų matome, kad eismo dalyviai yra netolerantiški pažeidėjams ir jų elgesiui. Dalis tokių erzinančių situacijų gana tipiškos didmiesčiams piko metu, kuomet ir šiaip yra daugiau streso“, – komentuoja „ERGO Insurance“ Lietuvoje atstovas.
Psichologė M. Bagdonienė sako, kad didžioji dauguma vairuotojų sutinka ir pripažįsta, kad eismo kultūra yra būtina. Net ir vairuotojai, kurie patys yra linkę pažeidinėti taisykles, paprastai neigiamai atsiliepia apie kitus, rizikingai vairuojančius.
Didžioji dalis vairuotojų į pažeidimus reaguoja taip, kaip numatyta KET – garsiniu signalu (31 proc.). Dar 33 proc. leidžia išsiveržti emocijoms ir sėdėdami automobilyje iškeikia avarinės situacijos kaltininką.
„Deja, dalis vairuotojų matydami chuliganiškai besielgiančius eismo dalyvius, patys taip pradeda elgtis: 4 proc. apklausos dalyvių teigia, kad aplenkia nemandagų vairuotoją ir prieš jį pristabdo, dar 2 procentai atsidarę langą išplūsta nepatikusios situacijos kaltininką“, – teigia R. Bieliauskas, primindamas, kad toks elgesys ne tik nekultūringas, tačiau kelia ir grėsmę visiems eismo dalyviams, taip pat už jį numatytos nuobaudos.
