Sausio 6 dieną netikėtai išdygę Kauno gatvėse, naujieji greičio matavimo prietaisai sukėlė tikrų tikriausią ažiotažą. Socialiniai tinklai tiesiog „sprogo“ nuo pranešimų apie tai, kur stovi „trikojai“.
Netrūko ir bandymų juos apeiti. Pasirodė pranešimų apie norą „trikojus“ blokuoti, nuspirti, pavogti ar kitaip apgadinti. Tačiau tokie vairuotojų gąsdinimai per savaitę realybe nevirto. Daugiau nei 30 tūkst. eurų kainuojančios įrangos dar niekas nebandė nugvelbti, o tai būtų ir sunku padaryti – kartu su baterija sveria ji išties nemažai.
„Nepastversi greitai ir nepabėgsi“, – šyptelėjęs tarė vienas pareigūnas.
Kaune nuolat veikia 6 „trikojai“
Kaip teigė Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos vadas Ramūnas Kemzūra, Kaunas iš Policijos departamento sulaukė šešių naujųjų mobilių greičio matavimų prietaisų. Tai naujausia vokiška technologija, naudojama ne vienoje Europos šalyje. Pareigūnai džiaugiasi, kad vairuotojai prisibijo šių prietaisų ir jau jaučia jų teikiamą naudą.
Mobilieji greičio matuokliai susideda iš greitį matuojančio lazerio, greičio matavimo prietaiso bei blykstės ir baterijos, kuri gali užtikrinti apie 24 valandų veikimo laiką.
Įranga nebijo nei šalčio, nei karščio, nei didesnio vėjo. Pats automatiškai GPS pagalba nustato tikslias koordinates, kur stovi. Nešiojamame kompiuteryje pareigūnai privalo suvesti papildomą informaciją, pagal kurią „trikojai“ veikia. Jei anksčiau policija sulaukdavo priekaištų dėl blykstės ryškumo, tai šių prietaisų blykstė, R.Kemzūros teigimu, nėra tokia akinanti.
„Šios priemonės leidžia mums dirbti „plačiai“, visuose keliuose. Galime nustatyti juos net tuomet, kai eismas vyksta šešiose eismo juostose. Galime nustatyti greičio limitus ir sunkiasvoriui, ir lengvajam transportui. Jie padeda skirti eismo dalyvius. Anksčiau neturėjome tokių galimybių. Įrodomoji medžiaga yra nepriekaištinga. Nelieka jokių abejonių dėl pažeidimo, kadangi sistema išskiria viršijusią greitį transporto priemonę, jos valstybinį numerį apveda stačiakampiu. Aiškus vaizdas. Fiksuojama, ar tai atvykstantis, ar nuvažiuojantis transportas.
Šiandien dienai, antiradarai ir kitos priemonės, su kuriomis piktnaudžiaudavo anksčiau vairuotojai, nėra veiksmingi šių prietaisų atžvilgiu“, – „trikojų“ privalumus vardijo R.Kemzūra.
Naujųjų mobiliųjų greičio matuoklių tolerancijos ribos parenkamos pagal eismo sąlygas.
„Iki 100 km/val. – 3 km paklaida. Viršijus 100 km/val. greitį – paklaida siekia 3 proc. Su tolerancija – dalykas subtilus. Kai mes dirbame tamsiu paros metu, lyjant, esant blogoms oro sąlygoms, toleranciją mažiname iki minimumo. Kada eismo sąlygos pakankamai geros, tolerancija gali siekti ir iki 10 kilometrų“, – paaiškino R.Kemzūra.
Per savaitę – 1000 pažeidėjų
Per savaitę užfiksuoti 986 pažeidėjai. Dauguma jų greitį viršijo 20-30 km/val., 11 vairuotojų greitį viršijo daugiau kaip 50 km/val. Rekordininkas – 118 km/val. greičiu A.Juozapavičiaus pr. skriejęs automobilio valdytojas.
„A.Juozapavičiaus prospekte turime intensyvų eismą, daug pėsčiųjų perėjų. Pažeidimas fiksuotas 21 valandą. Tamsus paros metas ir dar lijundra, tai rodo, kad ne visi mūsų eismo dalyviai sąmoningi, supratingi, saugo save ir kitus“, – įvertino R.Kemzūra.
Pasak jo, pastačius „trikojus“ Kauno mieste jaučiama, kad greičiai sumažėjo. Jeigu anksčiau leistinas greitis būdavo viršijamas maždaug 20-30 km/val., šiandien pastebima, kad vairuotojai važiuoja lėčiau.
„Džiugu, kad vairuotojų sąmoningumas didėja. Jie nenori gauti baudų“, – patikino Kelių patrulių kuopos vadas.
Paklaustas, ar per savaitę pastebėjo kokių „trikojų“ minusų, R.Kemzūra užsiminė apie tai, kad juos ilgai trunka „sudėti“.
„Pasiruošimas užtrunka apie valandą. Tai laiko klausimas. Įgusim naudotis ir problemos neliks. Mokytis jais naudotis pareigūnai pradėjo nuo praėjusio rugsėjo. Dirba su „trikojais“ tik kelių patrulių kuopos pareigūnai. Per mažai praėjo laiko, kad kalbėtume apie minusus“, – paaiškino jis.
„Trikojo“ blokavimas kainuos brangiai
Transporto priemonių greitį „trikojis“ fiksuoja 300 metrų atstumu, apie 50 metrų atstumu jis padaro automobilio nuotrauką. Nuotrauka keliauja į serverį, kur automatinė programa formuoja administracinį protokolą transporto priemonės savininkui. Pranešimas apie pažeidimą pažeidėją pasiekia per keletą dienų. Nuotrauka, Policijos departamento teigimu, nesiunčiama. Ateityje pranešimas į vairuotojo el. paštą ar paštą bus išsiunčiamas automatiškai.
Transporto priemonių greitį „trikojis“ fiksuoja 300 metrų atstumu.
Šie prietaisai pasitelkiami pačiose intensyviausiose ir avaringiausiose eismo vietose, ypač ten, kur daugiausiai eismo įvykių nutinka dėl greičio viršijimo atvejų. Jie bus statomi visoje Kauno apskrityje, naudojami ištisą parą. Išsiaiškinta, kad kiekvienas prietaisas per savo darbą laiką gali „aplankyti“ 4-5 vietas. Pasak R.Kemzūros, dirbant su jais pirmąją savaitę, nustebino tai, kad daugiausiai pažeidėjų fiksuota savaitgalį – penktadienį ir šeštadienį.
„Tuomet, matyt, visi buvo labiausiai atsipalaidavę. Daugiausiai pažeidėjų fiksavome Jonavos gatvėje prie „Dokų“ – apie 200. Ir Garliavoje – apie 108. Spėjome išbandyti jų veikimą jau visose pagrindinėse Kauno gatvėse“, – teigė R.Kemzūra.
Pareigūnai stebi įvairius mėginimus žymėti greičio matuoklius, dalytis apie juos informacija socialiniuose tinkluose ir teigia, kad tai turi prevencinį poveikį. R.Kemzūra džiaugiasi, kad vairuotojai į tai sureagavo.
„Iš kitos pusės, tai parodo, kad tai buvo sritis, kuri buvo pakankamai apleista ir vairuotojai turėjo galimybę piktnaudžiauti ir šiandien dienai, kai piktnaudžiavimas nyksta, yra nepasitenkinimas. Tai laiko klausimas. Tolerancija ir žmogiškumas šiuo atveju nugalės. O tie, kurie galvoja, kad vienaip ar kitaip pakenks mūsų darbui, yra visiškai neteisūs“, – kalbėjo jis.
Pareigūnai pataria nemėginti kenkti ir trukdyti jų darbui: bandymai užstoti ar automobiliu užstatyti prietaiso matomumo zoną bei vengimas pasitraukti pareigūnui paprašius gali užtraukti 60–600 eurų baudą. Pareigūnai, dirbantys su „trikojai“, turi nešiojamas vaizdo stebėjimo kameras.
„Ar verta trukdyti darbui? Manau, kad ne“, – patikino R.Kemzūra.
Tiesa, baudų kol kas niekam nebuvo skirta, tačiau tokių atvejų yra pasitaikę anksčiau.
„Užtenka pokalbio su asmenimi, kuris bando trukdyti darbui. Tačiau 2017 metais turėjome teismo nutartis, kur tokie trukdantys asmenys buvo nubausti“, – prisiminė R.Kemzūra.
Žymėti „trikojų“ darbo vietos nesiruošia
Socialiniuose tinkluose internautai piktinasi, kodėl nėra pastatyta perspėjimų, kad kažkur stovi „trikojis“. Atsakydamas R.Kemzūra dar kartą pabrėžė šių prietaisų didžiausius privalumus – mobilumą ir netikėtumo faktorių. Ženklinti vietų, kuriose dirbama su „trikojais“, artimiausioje ateityje nesiruošiama. Įspėjamaisiais ženklais šiandien žymimi tik stacionarūs matuokliai.
Teisingumo dėlei, galima paminėti, kad ženklai, skelbiantys apie patruliuojantį nežymėtą automobilį vis dėlto mieste pastatyti. Tik niekuomet neaiški tiksli patruliavimo vieta.
„Tikrai nesistengsim „trikojų“ slėpti, maskuoti. Tiesa, nestatysim ir taip, kad jis neatliktų savo funkcijos. Pirmiausiai, svarbu, saugumas. Su šiomis sistemomis mes galime dirbti trimis būdais: viešai, neviešai ir mišriai. Viešai dirbame, kai pasistatome policijos automobilį ir šalia jo „trikojį“. Neviešai – kai išvažiuojame su civiliu automobiliu ir pasistatome neutralioje vietoje. Galima tai traktuoti, galbūt, ir slėpimųsi. Mišrus atvejus – kai gali pareigūnas vilkėti uniformą, statyti „trikojį“ ir būti nuošaliau“, – patikino R.Kemzūra.
Iki šiol Kauno apskrities policija, kovodama prieš greičio mėgėjus, naudojo neviešą automobilį, su įmontuota greičio montavimo sistema, bei rankinį matavimo prietaisą. Pristatytas ir „trikojo“ pirmtakas, naudotas prieš 40 metų. Jį tuomečiai policijos pareigūnai vadino „fara“.
„Kaip pasakoja policijos veteranai, 80-aisiais metais skyriuje įprastai būdavo po vieną „moskvyčiuką“ motociklą, kuris turėdavo lempą („farą“), su kuria matuodavo greitį. Ta pati viena vienintelė lempa būdavo naudojama visoje apskrityje, o kaip tiksliai rodydavo greitį, abejodavo ir patys pareigūnai“, – teigė laikinasis Kauno apskrities policijos viršininkas Elanas Jablonskas.
Demonstruodamas seniausią matuoklį, R.Kemzūra patikino, kad apie 1980-tuosius metus tai tebuvo vienintelis prietaisas Kauno apskrityje, fiksuojantis greitį. Tuomet pažeidėjais dažniausiai būdavo motociklininkai.
Vėliau buvo įsigytas rankinis greičio matavimo prietaisas, kuris veikė optikos - lazerio - pagalba. Šis prietaisas vis dar naudojamas. Pagrindinis jo minusas - vairuotojas užfiksuojamas kilometro atstumu.
"Nusitaikome į valstybinį numerį, fiksuojame greitį. Minusas tas - kad nėra fotonuotraukos. Pareigūnas - pagrindinis įrodymas", - paaiškino R.Kemzūra.
Per metus vidutiniškai žūsta 34 eismo dalyviai
Pasak Kauno apskrities policijos Kelių policijos valdybos viršininko Vyginto Lukošiaus, pernai eismo įvykių Kauno apskrityje padaugėjo 20 procentų, sužeistų žmonių – 27 procentais. 2018 metais žuvo dviem eismo dalyviais mažiau. Jei kalbėtume apie pastarąjį dešimtmetį, tai vidutiniškai per metus žūsta po 34 eismo dalyvius. 2014 metais žuvo 50 eismo dalyvių – daugiausiai per dešimtmetį.
Pagrindinės eismo įvykių kilimo priežastys, anot jo, yra leistino ir saugaus greičio nesilaikymas – tai sudaro ketvirtadalį visų eismo įvykių priežasčių. Kita priežastis (apie 24 proc.) – nepraleidimas pagrindiniu keliu važiuojančio eismo dalyvio ar kairio posūkio taisyklių pažeidimai.
Trečia pagal dažnumą eismo įvykių rūšis – nelaimės su pėsčiaisiais, kurie yra pati pažeidžiamiausia eismo dalyvių sritis: arba dėl jų pačių kaltės, arba dėl vairuotojų neatidumo. Pernai Kaune žuvo 10 pėsčiųjų eismo dalyvių. 2018 metais - 14.
Eismo situacija, pasak V.Lukošiaus, gerėja tiek dėl inžinerinių eismo saugumo sprendimų, tiek dėl aktyvių policijos priemonių. Kaune, jo teigimu, beveik visos pėsčiųjų perėjos apšviestos.
