Daugelis vairuotojų tą žino, tačiau vis tiek neatsispiria pagundai pasinaudoti savo telefonu. Kas blogiausia, telefonas vis dažniau naudojamas tokioms dėmesį atitraukiančioms veikloms kaip naršymas internete, komentarų ar žinučių rašymas socialiniuose tinkluose ir pan.
Dažniausios „nuodėmės“
Ne visi žino, kad kol vairuotojas žvilgteli į telefono ekraną, norėdamas patikrinti, kas jam skambina, vidutiniškai užtrunka 5 sekundes. Per tą laiką, važiuodamas 80 km/h greičiu, jis įveikia 110 m kelio atkarpą, t.y. pravažiuoja visą futbolo aikštę. Daugybė tyrimų įrodė, kad mobiliaisiais telefonais vairavimo metu besinaudojantys vairuotojai dažniau ir ilgiau atitraukia akis nuo kelio bei lėčiau reaguoja į netikėtas kliūtis, dažniau patenka į avarines situacijas, neišlaiko tinkamos važiavimo trajektorijos, linkę sulėtinti greitį ir padidinti atstumą iki priekyje važiuojančio automobilio arba atvirkščiai, pernelyg priartėti .
D. Britanijos „Road Safety Project“ atliktas tyrimas nustatė, kad vairuotojai, važiuojantys 100 km/h greičiu ir prie ausies laikantys mobilųjį telefoną, stabdyti pradeda nuvažiavę maždaug 14 metrų toliau nei nekalbantys, o tie, kurie naudojasi laisvų rankų įranga, nuvažiuoja 10 metrų toliau nei nekalbantys. Minėto projekto metu išsiaiškinta, kad telefonu besinaudojantys vairuotojai nepastebi kelio ženklų ar net šviesoforo signalų, perėja einančių pėsčiųjų, automobilių, kuriuos reikia praleisti.
Nerimą keliantys tyrimų skaičiai
Vairuotojų elgesys keliuose ir jų priklausomybę nuo telefono analizuota 32 šalyse, o tyrimai rodo nerimą keliančius faktus:
- Mobiliųjų telefonų naudojimas yra pagrindinė neatidaus vairavimo priežastis ir antra pagal dažnį eismo įvykių priežastis Europoje.
- Australijoje atliktas tyrimas išaiškino, kad beveik kas antras apklaustas vairuotojas prisipažino naudojęsis mobiliuoju telefonu vairuodamas.
- Lietuvoje atlikti gyventojų tyrimai atskleidė, kad mobiliuoju telefonu automobilyje naudojasi 65 proc. Lietuvos gyventojų.
- Vaizdo įrašų analizė parodė, kad net patyrę vairuotojai du kartus dažniau sukeldavo pavojingas situacijas, kai vairuodami naudodavosi telefonu.
Ką vairuotojai veikia užuot saugiai vairavę? Dauguma jų išmanųjį telefoną pasitelkia navigacijai, skambinimui ar muzikos klausimui, tačiau 10 proc. vairuotojų naršo internete ir rašo tekstinius pranešimus. JAV Nacionalinio vaikų sveikatos ir žmogaus raidos instituto („National Institute of Child Health and Human Development“) prof. Bruce Simons–Morton atliktas tyrimas, kurio metu 150 automobilių buvo įrengtos vairuotojų stebėjimo kameros, parodė, kad vairuotojai net 10 proc. laiko nežiūrėjo į kelią ir buvo užsiėmę skambinimu, žinučių rašymu ar naršymu internete.
Mobiliuoju telefonu automobilyje naudojasi 65 proc. Lietuvos gyventojų.
Įdomu tai, kad vairuotojų nesudrausmina ir žinojimas, kad jie yra stebimi. Prancūzijos greitkelių valdytojų asociacija ASFA nusprendė atlikti tyrimą, kad išsiaiškintų, kas atitraukia sunkvežimių vairuotojų dėmesį. Tyrimo dalyviai buvo informuoti apie vykdomą priemonę, o jų sunkvežimiuose buvo sumontuotos vairuotojų elgesį fiksuojančios kameros. Paaiškėjo, kad vidutiniškai kiekvienas vairuotojas telefonais naudojosi dešimt kartų per valandą, po 32 sekundes. Iš jų 2,4 sekundės vairuotojas buvo visiškai neatidus eismo situacijai. Rekordininkai nuo kelio akis atitraukdavo 9 sekundėms, o tai reiškia, kad važiuodami 80 km/h greičiu jie beveik 200 metrų nestebėjo eismo situacijos.
Pavojingas ir pėsčiųjų, besinaudojančių mobiliaisiais telefonais, elgesys: tyrimais nustatyta, kad išsiblaškę pėstieji staigiai įžengia į važiuojamąją dalį, mažiau dėmesio skiria eismui, eidami perėja net neįsitikina, ar visi vairuotojai sustoja.
5 priežastys dėl ko kai kurie žmonės nepaleidžia telefonų iš rankų
Kiekvienam svarbu suvokti, kad naudojimasis telefonu gali būti ir dažnai yra priklausomybė, lygiai tokia pat kaip ir kitos – pradedant alkoholiu, baigiant kompiuteriniais žaidimais ar kitomis. Šiuo atveju, būtent prie vairo turėtume galvoti apie savikontrolę, drausminti patys save, nes nuo kelių, regis, nekaltų sekundžių, priklauso daug gyvybių.
Daug ką lemia ir savikontrolės problemos. Savikontrolės trūkumas – antroji priežastis, kodėl kai kurie vairuotojai leidžia sau vairuodami žvalgytis į telefoną, nepaisant to, kad yra didelė rizika, jog jie tampa pavojingi aplinkiniams arba sau. Savikontrolė, arba valia – gebėjimas atsispirti trumpalaikėms pagundoms vardan aukštesnių tikslų, šiuo atveju, eismo saugumo. Vairuotojai pagundai žvilgterėti į telefoną pasiduota todėl, kad mintys apie malonų, paprastą veiksmą ateina į galvą lengviau ir greičiau, nei mintys apie vairavimo saugumą. O įprotis nuolat telefonu naudotis nevairuojant, tą daryti kitu laiku – tik skatina.
Geras būdas – nustatyti naudojimosi mobiliaisiais įrenginiais apribojimus.
Trečia priežastis – asmeninės atsakomybės stoka. Gana dažnai atsakomybę už savo poelgius ir veiksmus, kuriuos galime valdyti ir kontroliuoti, priskiriame aplinkai – juk tenka girdėti, kad nieko blogo neatsitiks, jei lėtai judėdamas spūstyje telefone pasižvalgysiu, juk aplinka kalta, kad mes priversti nuobodžiauti prie vairo. Atsakomybės stoka yra viena iš didžiausių kliūčių žmogaus gyvenime, ji neleidžia siekti tikslų, bet skatina pasiduoti tokioms mintims kaip „juk nieko blogio neatsitiks, jei sekundę žvilgterėsiu į telefoną“. Peržengti ribą labai lengva, nes šiuolaikiniai mobilieji telefonai vilioja daugybe galimybių, įdomiomis programėlėmis ir jaudinančia informacija.
Ketvirta priežastis – asmenybės bruožų, tokie kaip impulsyvumas, aštrių pojūčių ieškojimas. JAV atlikti ir „International Journal of Environmental Research Public Health“ žurnale paskelbti tyrimai parodė, kad 44,5 proc. impulsyvių vairuotojų buvo patekę į bent vieną eismo įvykį, o 73 proc. jų vairuodami naudojosi mobiliuoju telefonu. Tie, kurie vairuodami naudojosi mobiliaisiais telefonais, taip pat dažniau elgėsi rizikingai vairuodami (nepaisė greičio apribojimų, nesegėjo saugos diržų ir pan.).
Penkta priežastis – informacijos apie išmaniojo telefono naudojimo pavojus vairuojant trūkumas. Realiai tos informacijos yra labai daug internete, ją lengva rasti, tačiau kur kas mažiau vairuotojų galvose.
Ką daryti?
Svarbiausia – atkreipti dėmesį. Geras būdas – nustatyti naudojimosi mobiliaisiais įrenginiais apribojimus. Šiuo atveju taisyklė paprasta: kol vairuoju, telefono neliečiu. Kartais verta pašalinti programėles, dėl kurių telefonas naudojamas pernelyg dažnai. Jei jaučiat stiprius priklausomybės požymius, nustatykite griežtesnę taisyklę: sėsdamas prie vairo, telefoną visiškai išjungiu, o įjungsiu jį tik užgesinęs variklį. Bet svarbiausia, kad nusistatytų taisyklių reikia laikytis. Jos nieko nevertos, jei joms randame šimtus išimčių.
Saugaus eismo skiltis rengiama kartu su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija.
