Į LRT.lt redakciją kreipėsi skaitytojas, kuris mano, kad Vilniuje, Geležinio Vilko gatvėje esanti pėsčiųjų perėja yra per mažai apšviesta, todėl tamsiuoju paros metu vairuotojams gali būti sunku pastebėti pėsčiąjį, kuris nori kirsti šią intensyvaus eismo gatvę.
„Nors gatvė ir apšviesta, tačiau pati pėsčiųjų perėja tamsi. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad prieš pėsčiųjų perėją greitis ribojamas iki 50 km/val., tačiau retas vairuotojas čia važiuoja tokiu greičiu“, – pastebi skaitytojas.
Galiausiai, skaitytojas kelia klausimą, ar apskritai šioje vietoje reikalinga pėsčiųjų perėja, nes pro ją dažnai važiuojantis vilnietis pastebi, kad per ją norinčių eiti žmonių mato itin retai.
Saugaus vairavimo mokytojas Artūras Pakėnas pritaria, kad skaitytojo dėmesį atkreipusi pėsčiųjų perėja tikrai nėra pati saugiausiai. Jis pripažįsta, kad nėra saugaus eismo ekspertas, tačiau kaip praktikuojantis vairuotojas į šią vietą žiūri skeptiškai.
„Perėja, kuri stovi tokiame judriame kelyje, man tai yra keista... Panašu, kad ši ir kitos panašios pėsčiųjų perėjos išlikusios kaip reliktas, tačiau kiek jos iš tikrųjų reikalingos, sunku pasakyti“, – svarsto A. Pakėnas.
Per dieną bent 10 valandų automobilyje praleidžiantis ir naujus vairuotojus mokantis instruktorius atkreipė dėmesį į tai, kad nors prieš šią pėsčiųjų perėją vairuotojai greitį turi sulėtinti iki 50 km/val., tačiau retas čia atleidžia akseleratorių, o kai kurie, važiuoja net ir 100 km/val. greičiu.
Vairavimo mokytojas pastebi, kad panaši situacija yra ir dar vienoje Vilniaus pėsčiųjų perėjoje, kuri įrengta S. Batoro gatvėje. Šioje vietoje vairuotojai, vadovaujantis kelio ženklais, taip pat turėtų greitį sumažinti iki 50 km/val. bet šio ribojimo laikosi retas.
„Pavyzdžiui, aš, kaip vairavimo mokytojas, negaliu elgtis kitaip, mums privaloma sumažinti greitį. Tačiau aš tokiose vietose nesijaučiu saugus.
Pavyzdžiui, matau, kad man iš paskos važiuoja sunkvežimis. Žinodamas Lietuvos vairuotojų mentalitetą aš suprantu, kad jei dabar staiga greitį sumažinsiu iki 50 km/val., tas sunkvežimis mane tikriausiai „nuneš“. Todėl manau, kad toks nuolatinis priverstinis greičio ribojimas, šiuo atžvilgiu, tikrai nėra saugus“, – sako A. Pakėnas.
Vairavimo instruktorius mano, kad tiek vienoje, tiek kitoje perėjoje situaciją galima išspręsti pasitelkus naująsias technologijas.
„Vienas iš variantų – laikinieji elektroniniai kelių ženklai. Pavyzdžiui, galima tokioje vietoje pastatyti tokį ženklą, kuris greitį iki 50 km/val. pradeda riboti tada, kai prie perėjos priartėja pėsčiasis, taip pat gali būti įrengti ir kažkokie papildomi šviesos signalai prie pat pėsčiųjų perėjos, kad vairuotojai dar labiau atkreiptų dėmesį“, – siūlo A. Pakėnas.
Problemą mato, bet sprendimų teks palaukti
Vilniaus miesto savivaldybės Eismo valdymo poskyrio vedėjas Eduardas Garbovskis tikina, kad skaitytojo minima pėsčiųjų perėja yra ir Vilniaus savivaldybės akiratyje.
„Ši perėja yra įtraukta į tobulinimo priemonių sąrašus. Šiame sąraše yra pėsčiųjų perėjos, kurios turi būti tobulinamos struktūriškai, arba apskritai planuojamos šalinti.
Konkrečiai šiai numatytos kompleksinės priemonės, tačiau kol nėra sukurtas pėstiesiems ir dviratininkams tinkamas infrastruktūros tinklas, pavyzdžiui, Siemens arenos link, kur šiuo metu įrenginėjama nauja J. Ralio gatvė, pakeitimai neplanuojami.
Įrengus pėsčiųjų ir dviračių takų tinklą, turėtų persiskirstyti ir pėsčiųjų srautai, o atsižvelgiant į tai, priimtos ir perėjos tobulinimo priemonės“, – dėsto E. Garbovskis.
Vilniaus miesto savivaldybės atstovas sako, kad šios perėjos būklė gera, yra atnaujintas ženklinimas ir įrengtas gatvės apšvietimas. Jis pažymi, kad apšvietimas galėtų būti geresnis, tačiau kol kas investicijų tam nenumatoma. O to priežastis – būsima naujoji Šiaurinė gatvė.
„Dėl planuojamos Šiaurinės gatvės pasikeis ir infrastruktūriniai sprendimai aptariamoje Geležinio Vilko gatvės atkarpoje. Todėl pėsčiųjų srautas savo maršrutus galės įveikti naudojantis kitomis priemonėmis“, – pasakoja E. Garbovskis.
E. Garbovskis tikina, kad jau kitais metais šios teritorijos gyventojai turėtų pamatyti pokyčius į gerąją pusę ir tai turėtų daryti teigiamą įtaką ir vairuotojams, kurie važiuos Geležinio Vilko gatve.
Paklaustas, ar apskritai yra šios pėsčiųjų perėjos poreikis, savivaldybės atstovas tikina, kad jos nebuvimas galėtų iššaukti kitą problemą.
„Šios perėjos privalumas tas, kad ji suveda pėsčiuosius į vieną sukoncentruotą vietą. Jei to nebūtų, pėstieji šią gatvės atkarpą kirstų keliose vietose, ir tai galbūt sukeltų dar daugiau nepatogių situacijų vairuotojams“, – tikina E. Garbovkis.
Be to, pašnekovo manymu, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad kitos artimiausios vietos, kur pėstieji Geležinio Vilko gatvę galėtų kirsti saugiai, yra labai toli. Tai – arba virš Geležinio Vilko gatvės esantis Ozo gatvės viadukas, arba reguliuojama pėsčiųjų perėja Baltupiuose.
Interaktyvūs kelio ženklai – vienas iš problemos sprendimų būdų
S. Garbovskio paklausus apie situaciją S. Batoro gatvėje, jis atkreipė dėmesį, kad viena probleminė pėsčiųjų perėja šioje gatvėje permainų jau sulaukė.
„Šiemet, matydami, kad reikalingas sprendimas, S. Batoro ir Rudens gatvių sankryžoje buvo įrengti trapecinės formos greičio mažinimo kalneliai ir jie suformuoti viešojo transporto stotelės. Šioje vietoje susiformavo sąlygos kelią kirsti koncentruotam pėsčiųjų srautui“, – pastebi E. Garbovskis.
Tačiau kalbant apie kitą, A. Pakėno paminėtą perėją, savivaldybės atstovas pripažino, kad kol kas konkrečių planų dėl jos modernizavimo nėra. Tačiau išgirdęs A. Pakėno pasiūlymą dėl galimybės tokioje vietoje įrengti interaktyvius kelio ženklus, pritaria, kad toks siūlymas geras.
„Planuojame kitais metais atlikti pakeitimus ir panagrinėsime tam tikras galimybes. Eksperto siūlomas variantas dėl interaktyvių kelio ženklų tikrai geras.
Greičio ribojimo atžvilgiu, tokia priemonė leistų vairuotojui įvertinti perėjimo vietą ir tai tikrai svarstytina. Žinoma, reikia atsižvelgti į tai, kokias galimybes turi kelio savininkai, bet toks siūlymas tikrai svarstytinas“, – mano E. Garbovkis.
